Audriaus Gražio ir Broniaus Gražio paroda „Užšalęs atsitiktinumas arba DNR“ Šiaulių dailės galerijoje

Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) atidaroma Audriaus Gražio ir Broniaus Gražio paroda „Užšalęs atsitiktinumas arba DNR“.

„Prieš studijuodamas aktorystę, tėtis svajojo tapti dailininku. Tačiau, prieš stojamuosius egzaminus, nuėjęs į tuometinį Dailės Institutą ir pamatęs kitų stojančiųjų atneštus darbus, saviškius suplėšė ir 1956 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos konservatorijoje.

Jis ne tik vaidino bei režisavo, bet ir buvo aistringas kolekcionierius: meno atvirutės,  knygos, ženkliukai, pašto ženklai, laikrodžiai, žymių žmonių autografai… Tačiau jo didžiausia aistra buvo Lietuvos tapytojų kūriniai. Man išvykus studijuoti į Kauną, atradęs mano dažus, vėl griebėsi teptuko. Namuose visos kambarių sienos buvo nuklotos tapybos darbais. Kolekcija vis didėjo, o tarpai tarp darbų – mažėjo. Panašu, kad gyvendamas tokioje aplinkoje, buvau užprogramuotas savo ateitį susieti su menu. Todėl, nenuostabu, kad mano pirmasis tapybos mokytojas buvo tėtis.

Man išvykus studijuoti į Kauną, atradęs mano dažus,  jis vėl griebėsi teptuko. Mintis apie kūrybinį duetą kilo labai seniai. Bet laikas greitas ir visuomet atrodo lyg jo būtų per akis, atsiranda svarbesnių reikalų, kol vienąsyk būna tiesiog vėlu.

Ši paroda – lyg ilgai brandintas mūsų kūrybinis susitikimas.

Tėčio ir mano.“

– Audrius Gražys

Parodoje – trys Audriaus Gražio tapybos ciklai: „Vieta N“, „Monotonija“ ir „Vandens DNR“.

„Juos jungiantis pavadinimas „UŽŠALĘS ATSITIKTINUMAS arba DNR“  tiksliausiai nusako cikliškumą mano tapyboje, kuomet skirtingu laiku, priklausomai nuo aplinkybių, nusiteikimo, užfiksuoto vaizdo, garso ar emocijos, o gal ir nuo visų aplinkybių sumos, gimsta naujas darbų ciklas, o vėliau su naujomis patirtimis vėl grįžtama prie anksčiau pradėtojo.  Visų ciklų elementai keliauja mano darbuose lyg genetinėje grandinėje, kur kartais ima dominuoti vienas, o  kažkuriam laikinai atsitraukus laukti savo eilės, –  kitas.  Ir, nors nuolat  keičiasi dominantė,  – dedamieji nekinta . O atsiradus naujam ciklui,  prisijungia prie grandinės lyg užšalę atsitiktinumai, keliaujantys laike. O greta tėčio ekspozicijos  – įgauna dar gilesnę prasmę.“

– Audrius Gražys

Bronius Gražys (1934–2013) – aktorius, poetas, režisierius, kolekcininkas. Nuo 1968 m. Kaipėdos dramos teatro aktorius, o vėliau ir režisierius. Sukūrė daugiau nei pusantro šimto vaidmenų teatre ir kine, išleido penkias poezijos knygas. Meno kolekcija ir tapybos darbai – neįkainojamas plačios visaapimančios asmenybės dvasinis palikimas. Parodoje eksponuojamos Broniaus Gražio fotografijos (1959–1963) ir tapybos darbai.

Audrius Gražys (g. 1963) – tapytojas, scenografijų bei instaliacijų autorius. 1982 m. baigė Kauno Stepo Žuko dailės technikumą (dabar – Kauno meno mokykla). 1989 m. – LSSR valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) baigė tapybos studijas. Nuo 1993 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė daugiau nei penkiasdešimt personalinių parodų; dalyvavo daugiau nei spetyniasdešimtyje grupinių parodų. Keletą metų praleidęs Belgijoje bei Prancūzijoje, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. 2016 m. apdovanotas aukščiausiuoju Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimu – auksiniu ženkliuku už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą.

Paroda veiks iki gegužės 10 d.