Beno Liandzbergio tapybos paroda „Gimęs (ne)priklausomybėje“ KKKC Parodų rūmuose

Gruodžio 15 d., penktadienį, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Beno Liandzbergio tapybos paroda „Gimęs (ne)priklausomybėje“.

Pasak autoriaus, tai „tapybos darbų paroda, kurią vienija šios temos – ironija, sarkazmas, paradoksai. Manau, mes visi gyvename labai keistame pasaulyje, kuriame visko – vienu metu – vyksta labai daug, dėl to kartais ir būna sunku tai suprasti, išgyventi. Man išgyventi padėjo ir tebepadeda ironija. Galėjimas pažvelgti į save, pasaulį bei kitus bei jų problemas per juoko prizmę. Gal tai padeda viską matyti šiek tiek lengviau. Ši paroda – bandymas į viską pažvelgti lengviau. Pristatomuose darbuose yra daug asmeniškų dalykų, bet yra ir bendražmogiškų, t. y. mums visiems aktualių akcentų. Paroda „Gimęs (ne)priklausomybėje“  kalba apie šiuos laikus, jauno žmogaus išgyvenimus ir kaip jis ieško būdų juos suprasti bei pritapti“. Paroda veiks iki 2024 m. sausio 14 dienos.

Kūryba

Kalbėdamas apie parodą Benas atvirauja, jog gimė „laiku, kai jau keletą metų džiaugėmės nepriklausomybe savo šalyje. Dar nebuvo „viskas visiems aišku“ ir nežinojome, kaip  reikia gyventi toliau, bet jau buvome laisvi. Atsirado bent šiek tiek „ryškumo akyse“. Tačiau su laisve taip lengvai niekas nesibaigė, nes prieš akis artėjo kitos priklausomybės: vidinės, materialios, psichologinės. Neteigiu, kad tuo laiku problemų nebūdavo, bet praėjus trims dešimtmečiams, sakyčiau, jog tik dabar suprantame to meto problemas, todėl suvokiame anuos laikus bei jų iššūkius. Augant, vaikystėje ir paauglystėje buvo keistų periodų, ypač kalbant apie socialinius reiškinius, madas, tendencijas, o tuo metu meno lauko tikrai nestebėjau. Svarbu buvo patirti, pamatyti, „kuo minta aplinka“, kokia mano reakcija į tai. Per visą tą laiką susiformavo ir mano asmeninis požiūris į aplinką bei tai, „kuo aš mintu pats“. Pasiekęs dabartį, kuri yra dar kitokia nei vaikystėje ir paauglystėje, suvokiau, jog viskas šiuo metu keičiasi dar greičiau. Kai buvau kiek jaunesnis buvo ir smurto daugiau ir tam tikros atskirties artimoje aplinkoje, o pirmi kompiuteriniai žaidimai, pavyzdžiui, man buvo uždrausti. Ką jau kalbėti apie telefoną ar kitas naujoves, lyčių klausimus, rasės, politinius reiškinius. Šis greitai bėgantis ir besikeičiantis laikas ir sugulė ant mano drobių, kaip koks praeities bei dabarties kratinys. Na, o ateitį įsivaizduoti kviečiu patį žiūrovą“.

„Kūriniuose, tarytum kokį peilį ir šakutę, naudoju ironiją, sarkazmą, paradoksus, nors vien prie šių žodžių prisirišti nereikėtų. Keliu klausimus apie save, visuomenę, mūsų visų kolektyvinius pasirinkimus ir tai, kaip jie ilgainiui mus veikia. O taip pat fiksuoju asmeninius potyrius, kurie vyko arba tebevyksta. Tai yra paroda apie laikmetį, kuriame gyvenu ir jo fragmentavimą. Apie laikmetį, kuriame turime tiek daug laisvės (na, bent jau mūsų šalyje) ir visgi dažnas iš mūsų vis tiek turime savo kalėjimus – pačių arba kitų sukurtus. Kūriniuose dažnai atsispindi tam tikros priešpriešos, kurias ir kviečiu atpažinti“.

Kūrėjas

Benas Liandzbergis – 2022 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje (įvietinto meno katedroje (anksčiau freska / mozaika)). Parodos autoriaus kūryba susideda iš asmeninio požiūrio į aktualias socialines problemas, tačiau nevengiama atskleisti ir savuosius išgyvenimus. Šiuo metu jo kūryboje dominuoja ironijos, sarkazmo temos. B. Liandzbergis daugiausiai  dirba su drobe ir aliejiniais dažais, bet nevengia ir kitokių minties perteikimo formų bei būdų.