Birželio pradžioje Vilniaus LITEXPO parodų ir kongresų centre kelias dienas ūžė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius’16. Paprastai meno pasaulyje kalbėti apie komercinę jo pusę yra vengtinas elgesys, dirbtinai atsiejant kūrinį nuo jo vertės kūrimo mechanizmų. Tačiau mugės suteikia progą apie tai kalbėti ne tik atvirai, bet ir pabrėžiant pardavimų aktyvumą, naujų „investicinių objektų“ (menininkų) atsiradimą rinkoje, galerijų ir kolekcininkų tinklus. Šia proga pasinaudojome ir mes, tik apie meno rinką siūlome galvoti ne tiek kaip apie pardavimų statistiką, bet kaip apie savitą ekologiją, kurioje veikia itin uždaras žaidėjų ratas ir kurioje informacija tampa svarbesne už pačius kūrinius. Bet plačiau apie tai – specialiai šiam numeriui parengtame Londone gyvenančios kuratorės ir tyrinėtojos Victorijos Ivanovos dviejų dalių tekste „Veidrodėli pasakyk…“ Pastabos apie šiuolaikinio meno rinkos ritualus“.
Sociologas Olav Velthuis interviu „Menas ir kaptilas“ griauna ir kitus nusistovėjusius mitus apie meno rinką, teigdamas, jog meno rinkos bumas iš tiesų yra sutelktas tik kelių veikėjų rankose, o kiti šios rinkos dalyviai vos suduria galą su galu.
Tuo tarpu kuratorės Robin Lynch ir Kathleen Ditzig į meno rinką žvelgia dar plačiau, mesdamos žvilgsnį į tolimesnius pasaulio regionius, priglaudžiančius ofšorinę veiklą. Netikėtu kampu čia sugrįš ir Panamos popierių istorija.
Galbūt dirbtinį meno objekto atskyrimą nuo jo rinkos vertės pakeitus aktyviu šio santykio nagrinėjimu ir suvokimu, leistų šiuo metu mažiausiai iš to naudos gaunančiai meno ekologijos daliai įsitraukti į šio santykio formavimą ir pakreipimą sau labiau naudinga linkme.
Iliustracijoje: Patricia Reed, Volatile Prophesies, 2015. Kadras iš video. Sukurtas su Ashkal Alwan for Home Works 7, Beirute, parama.
