1944-aisiais pasirodęs George Cukor’o filmas „Gaslight“ pasakoja istoriją apie Paulą (Ingrid Bergman) ir jos sutuoktinį Gregorį (Charles Boyer), kuris siekia izoliuoti savo žmoną nuo pasaulio ir priversti ją patikėti, jog ji yra beprotė. Jo pasirinkta taktika – slapčia prislopinti arba paryškinti apšvietimą ir teigti, kad žmonai vaidenasi, mat iš tiesų apšvietimo lygis nesikeičia. Gregoris tokiu būdu stengiasi sumenkinti Paulos gebėjimą suvokti save, savo kasdienybę, iškreipti žmonos realybę, kad ji pasimestų tarp tikrovės ir melo, bei galiausiai, priimtų gaslighting kaip tikrovę.
Šiandien terminas gaslighting („miglos pūtimas“) naudojamas apibūdinti psichologinės manipuliacijos strategijas, kurias pasitelkia smurtautojai – tiek politikoje, tiek tarpasmeniniuose santykiuose. Interneto platybėse galima rasti daugybę straipsnių apie red flags („raudonas vėliavėles“), padedančias atpažinti romantinio partnerio gaslighting. 2018-aisiais buvo perleistas Robin Stern 2007 m. bestseleris „Gaslighting efektas“; naujoji knygos versija aptaria, kaip psichologinės manipuliacijos dominuoja post-tiesos politikos eroje. „The Guardian“ apžvalgininkė Ariel Leve 2017-aisiais paskelbė straipsnį pavadinimu „D. Trumpo gaslighting Amerikai“. 2018 m. pasirodė populiari psichoterapeutės Stephanie Sarkis knyga „Gaslighting“, kurioje taip pat aptariamos panašios temos. Gaslighting 2015 m. netgi buvo įtrauktas į Didžiosios Britanijos baudžiamąjį kodeksą kaip smurto artimoje aplinkoje forma; nuo to laiko pagal šį straipsnį buvo nubausta daugiau nei 300 asmenų (Mikhailova 2018).
Nepaisant to, kad gaslighting vis dažniau pripažįstamas kaip smurto ir piktnaudžiavimo galia taktika, sociologai šį reiškinį ilgai ignoravo palikdami tyrinėti psichologams. Drįsčiau teigti, jog tai didelė klaida. Gaslighting iš esmės yra socialinis fenomenas. Manipuliatyvus smurtas, žinoma, susijęs su psichologine dinamika, tačiau iki šiol mokslininkai nekreipė dėmesio į socialinę gaslighting įtaką ir galią. Gaslighting yra itin efektyvus, kai kyla iš socialinės nelygybės, ypač iš lyčių nelygybės ar neheteronormatyvaus seksualumo, ir yra praktikuojamas galia ir kontrole grįstuose romantiniuose santykiuose. Smurtautojai prieš savo romantinius partnerius pasitelkia lyčių stereotipus, struktūrinę nelygybę bei institucinį pažeidžiamumą; tokiais atvejais gaslighting yra ne tik efektyvus, bet ir turi pražūtingų pasekmių.
Šiame straipsnyje pasitelkiant giluminę interviu su smurtą patyrusiomis moterimis analizę, vystoma sociologinė gaslighting teorija. Gaslighting įvardinu veiksmus, kuriais siekiama sukurti „siurrealią“ (Ferraro 2006) socialinę aplinką ir taip priversti romantinį partnerį ar partnerę jaustis „bepročiu“. Mano teigimu, gaslighting taktika tampa paveikia kai smurtautojai prieš savo romantinį partnerį mobilizuoja makro lygmens nelygybę – lyčių, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, socialinės padėties. Paveikumą įvardinu kaip šios taktikos daromą žalą aukos gebėjimui suvokti realybę, aukos autonomijai, mobilumui, tapatybei bei gebėjimui gauti socialinę pagalbą.
Kitaip nei psichologinė prieiga tyrinėjant gaslighting fenomeną, sociologinė gaslighting teorija atskleidžia, kaip makro lygmens socialinė nelygybė yra perkeliama į smurtą mikro lygmenyje. Ištisus dešimtmečius atlikti tyrimai parodė, jog jokia smurto forma negali būti atsiejama nuo socialinio konteksto: bet kas gali naudoti manipuliatyvias taktikas prieš bet ką, tačiau jos aukų gyvenimus paveikia ir žalingomis tampa (Stark 2010) tik tada, kai yra persipynusios su galios ryšiais. Čia siūloma teorija turi du sluoksnius.
Visų pirma, gaslighting veikia tada, kai yra naudojamas pagal galią nelygiaverčiuose santykiuose, ir juose sukuria „siurrealią“ aplinką. Antra, gaslighting veikia tada, kai smurtautojas prieš auką pasitelkia lyčių stereotipus, persipinančias nelygybes ir insitucinį pažeidžiamumą. Antroji dalis yra itin svarbi, kadangi įprastai moterys neturi kultūrinio, ekonominio ir politinio kapitalo, reikalingo nukreipti gaslighting į vyrus – gaslighting dėl to būdingesnis vyrams. Tiesą sakant, net nepaisant to, ar gaslighting praktikuoja vyriškos biologinės lyties asmuo prieš moteriškos biologinės lyties asmenį, gaslighting taktika iš esmės taikosi į feminizuotą aukos neracionalumą.
Naujausi apklausų duomenys atskleidžia, jog gaslighting yra įprastas reiškinys smurto artimoje aplinkoje atvejais, ir dėl jo moterys rečiau kreipiasi pagalbos (Warshaw et al. 2014). Mano atliktas tyrimas rodo, jog gaslighting gali dar labiau padidinti pavojų, su kuriuo jau susiduria smurtą patiriančios moterys. Gaslighting taip pat gali atgrasyti smurtą patiriančias moteris nuo kreipimosi į institucijas, padedančias moterims ištrūkti iš smurto artimoje aplinkoje. Iš tiesų, pagalbą teikiančios institucijos netgi gali tapti gaslighting proceso dalimi. Taigi, gaslighting turėtų sudominti sociologus, nes smurtas artimoje aplinkoje yra plačiai paplitęs reiškinys, o gaslighting yra viena esminių tokio smurto dalių. Be to, gaslighting turėtų sulaukti sociologų dėmesio ir dėl to, jog šis fenomenas sutinkamas ne tik smurto artimoje aplinkoje atvejais: visų pirma, gaslighting naudojamas ir kituose tarpasmeniniuose santykiuose, kur kuria ir gilina galios nelygybę; antra, gaslighting laikant išimtinai tik psichologiniu reiškiniu, atliekamuose tyrimuose gali būti pametama svarbi kontekstinė informacija; galiausiai, gaslighting puikiai parodo, kaip moteriška savybe laikomas neracionalumas gilina esamas lyčių ir seksualinės nelygybės problemas. Todėl gaslighting teorija siūlo sociologams galimybę identifikuoti ir analizuoti iki šiol nepripažintas, vienai lyčiai būdingas galios formas bei jų panaudojimą įvairiose tarpasmeninių santykių situacijose.
Sociologinė gaslighting teorija
Psichologinės teorijos teigia, jog gaslighting vyksta izoliuotoje diadoje. Tačiau aš drįsčiau teigti, jog yra priešingai, ir gaslighting kyla ir auga iš lyčių nelygybės, esančios romantiniuose santykiuose bei platesniuose socialiniuose kontekstuose. Atsiremdama į tai, plėtoju savo tyrimą, skirdama dėmesį šioms dvejoms gaslighting dimensijoms.
1 dalis: Gaslighting turi reikšmingų pasekmių, kai yra naudojamas nelygiaverčiuose romantiniuose santykiuose taip kuriant „siurrealią“ aplinką.
Stern (2018) bei kiti atrado, jog gaslighting priklauso nuo to, kokio intymumo lygio santykius palaiko smurtautojas ir auka. Tai nieko keisto, kadangi intymumas arba instituciniai santykiai sieja auką ir smurtautoją taip, kad ji negali lengvai atmesti jo gaslighting pastangų.
Išties, apklausos rodo, jog visos smurto lyties pagrindu formos yra labiau paplitę ten, kur auką ir smurtautoją sieja intymūs ryšiai (WHO 2017). Romantinio partnerio smurtą nagrinėjanti literatūra atskleidžia, jog gaslighting aukoms sukuria „siurrealią“ aplinką. Apjungdama šias dvi įžvalgas, sociologinė gaslighting teorija turėtų paaiškinti, kaip tas siurrealumas yra sukuriamas bei palaikomas nelygios galios romantiniuose santykiuose. Išskiriu gaslighting iš kitų psichologinio smurto formų parodydama, kaip jis sistematiškai konstruoja aukas kaip „beprotes“ ir neracionalias būtybes – būtent pasiremdamas moteriškumo stereotipais.
2 dalis: Gaslighting turi reikšmingų pasekmių, kai smurtautojai prieš auką pasitelkia lyčių stereotipus, persipinančią nelygybę ir institucinį pažeidžiamumą.
Gaslighting negalėtų egzistuoti be nelygaus socialinių, politinių ir ekonominių galių pasidalinimo. Socialinė nelygybė ir kultūriniai stereotipai suteikia pagrindą gaslighting strategijoms. Pažymėtina, jog gaslighting dažniau naudojamas prieš vieną lytį, nes moteriškumas neretai siejamas su neracionalumu, todėl moterys yra labiau pažeidžiamos šios smurto formos. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad gaslighting poveikis yra daug stipresnis socialiniame užribyje esančioms moterims, kurioms gali būti skiriama daugiau institucinio dėmesio, o tuo pačiu, jos yra laikomos instituciškai nepatikimomis.
Jei sociologai nesiims gaslighting teorijos, tuomet gaslighting bei jo pasekmės gali būti ištrauktos iš savo socialinių sąlygų konteksto. Kurdama sociologinę gaslighting teoriją atskleidžiau, kad smurto mikro taktikos kyla iš nelygybės makro lygmenyje. Pagrindinis mano teiginys – gaslighting veikia naudojantis socialiniu pažeidžiamumu nelygiaverčiuose romantiniuose santykiuose. Šis tyrimas prisideda prie kitų tyrimų apie romantinio partnerio smurtą, analizuodamas gaslighting mechanizmus ir jų socialines-struktūrines koreliacijas kaip prievartinės kontrolės dalį. Identifikuoju svarbiausius socialinius mechanizmus, kuriais gaslighting kuria „siurrealumą“, tai yra: aukos minčių, kalbos ir veiksmų siejimas su feminizuotu neracionalumu, persipinančių nelygybių (rasės, tautybės) panaudojimas, bei pasinaudojimas tuo, jog auką institucijos laiko nepatikima.
Gaslighting būdingesnis vienai lyčiai; tikėtina, jog dažniau smurtautoju bus vyras, o auka – moteris; kita vertus, gaslighting gali būti taikomas platesne prasme – feminizuojant aukas. Sistematinis kito nelygiaverčiuose galios santykiuose esančio asmens siejimas su neracionalumu yra lyties pagrindą turinti strategija, kuri sustiprina galios dinamiką. Šis straipsnis parodo kaip vyrų kultūrinis ir ekonominis kapitalas drauge su jų „racionalumu“ bei instituciniu patikimumu sudaro sąlygas gaslighting. Aukos, patiriančios persipinančią socialinę nelygybę rasės, negalios, teisinio statuso pagrindu, šiuo atveju yra itin pažeidžiamos.
Gaslighting reikalauja platesnių diskusijų, nes jis nušviečia nepakankamai teoretizuotas socialinės galios formas. Mano tikslas – suprasti, kaip lyčių nelygybė virsta į „siurrealias“ tarpasmeninio smurto strategijas, sulaukiančias vis daugiau visuomenės dėmesio. Greta to, galime pastebėti, jog pastangos menkinti moterų realybę, turėtų būti suprantamos kaip lyčių sistemos sudedamoji dalis. Gaslighting atskleidžia kokią svarbią įtaką lyčių nelygybės egzistavimui daro kultūrinis moteriškumo siejimas su neracionalumu, ypač romantiniuose santykiuose. Lyčių studijų tyrėjai turėtų pasigilinti, kaip šis vis labiau plintantis stereotipas veikia įvairiuose nuo lyčių pagrindo priklausančiuose procesuose, ir kaip jis formuoja moterų galimybę liudyti savas socialines realybes bei kontroliuoti savo socialinių kontaktų eigą. Nepriklausomai nuo to, ar lytį teorijos apibrėžtų kaip praktiką (West ir Zimmerman 1987), kaip instituciją (Martin 2004), kaip struktūrą (Connell 1987; Risman 2004), ar santykius, veikiančius kaip binarines priešingybes (Connell 1995; Schippers 2007), nuo lyties priklausančio racionalumo konstravimas yra raktas to, kaip socialiniame pasaulyje paskirstoma galia. Ne ką mažiau svarbi yra rasė ir seksualumas, dėl ko šios asociacijos yra persipinančios. Neigti moterų realybes ir padaryti jas nepatikimomis – tai ilgaamžis lyčių sistemos bruožas, kuris romantiniuose santykiuose pasireiškia jėgos naudojimu. Tokiu būdu, teorizuojant apie gaslighting kaip nelygybės elementą, darosi aišku, kaip dabartinė politika gali sėkmingai pasinaudoti gaslighting strategijomis.
——————-
Redagavo Milda Januševičiūtė, pilnas straipsnis anglų kalba: https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0003122419874843?journalCode=asra
Iš anglų kalbos vertė Ugnė Andrijauskaitė
Iliustracija – kadras iš Mildos Januševičiūtės video „day dream”
