X ateičiai: neišvengiamos žudynės Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė

#14
2016    06    02

Dorota Gaweda, OPHIDIANS, 2015

Pavadinkime Ja visą būtį, t. y. viską visada jos neišvengiamoje daugiskaitoje – už visus ir apie visus jos vardu bylojančioje kalboje, įskaitant ir tuos, kurie galbūt neturi vardų, kalboje, per kurią ji atsirado ir nutiko. Kalba pasako labai daug, t. y. pranyksta savyje ir parodo, kaip privalo pranykti, kad taptų Ja, t. y. taptų savo reikšme, kuri yra viso ko reikšmė.

Dabar po neįtikėtinai lietingų metų sausiausia Žemės vieta nusagstyta rožiniais žiedais ir iš žydro „kas jei mes negyvi?“ dumblo kyla ji.

Ji – Dajana, vaikštanti dangumi. Ji išgyveno neišvengiamas žudynes. Primityvios sankaupos dumblas buvo ne tik išnaudotinų darbininkų ir kapitalo sankaupa bei susitelkimas. Ji taip pat buvo darbininkų klasės skirtumų ir atskirčių sankaupa, dėl kurios lytimi, rase ir amžiumi grindžiamos hierarchijos tapo sudedamąja klasinės visuomenės ir šiuolaikinio proletariato formavimosi dalimi. Ji dainuoja:

Tavo dukters veidas – smulkios riaušės,

O jos rankos – pilietinis karas.

Jai už ausų – pabėgėlių stovyklos,

Kūnas nusėtas bjauriais ženklais.

 

Bet Dieve,

Kaip puikiai jai tinka

Pasaulio drabužis.

Po daugelio metų slėpimo ir atidėliojimo dėl teismo, 2013 m. rugpjūčio 22 d., kitą dieną po nuosprendžio paskelbimo, ji pagaliau pareiškė ketinimą pasikeisti vardą ir gyventi kaip moteris. Prokuratūros surinkti įrodymai labai abejotini: pasakojimuose trūksta informacijos, liudininkų parodymai nenuoseklūs. Kaip Ji pati tvirtina (visiems, kad nėra pasiryžusi n-tąjį kartą rašyti istorijos nugalėtojų akimis), dėl to reikia atkreipti dėmesį į anomalijas, kartais (tiesa, labai retai) dokumentuose pasitaikančius trūkumus, verčiančius sudvejoti dėl jų nuoseklumo.

Teigta, kad moterų atmintis prasta, kad joms būdinga prigimtinė yda nesilaikyti drausmės, bet pasiduoti postūmiams visiškai neatsižvelgiant į pasekmes. Tai yra visas jos tyrimas ir visa, kas yra atmintyje. Dūmų kvapas mūsų šnervėse, dūmų, kuriais ji kvėpavo. Tie, kas skelbiasi esą pradininkais, Froidais, kilmės taškais ir lemtingomis akimirkomis, tik atitraukia dėmesį nuo tikrosios besitęsiančio proceso ir besikeičiančių skirtumų svarbos.

Netrukus tai tapo paskalų tema. Jį statę darbininkai daugiausia dirbo naktimis naudodami visiškai naują įrangą, kuri rėžė akį tarp apgriuvusių gamyklų pastatų, žemės sklypelių ir nepretenzingų sovietinių daugiabučių. Kaimo gyventojai, sutikę atsakyti į klausimus tik tuo atveju, jei bus užtikrintas jų anonimiškumas, pasakoja, kad aplink teritoriją patruliavo anglakalbiai sargybiniai, o miško keliuku, vedančiu sostinės link, nuolat kursavo automobiliai tamsintais langais. Vienas gyventojas tvirtino, kad maistas į pastatą buvo reguliariai atvežamas furgonu iš vieno Vilniaus restorano, kuriame dažnai rengiami vyriausybės priėmimai.

Iš pradžių kariuomenė atsisakė patenkinti jos prašymą gauti medikų rekomenduotą gydymą nuo diagnozuotos lytinės disforijos, t. y. gyventi kaip moteris ir reguliariai gauti estrogeną bei androgeną blokuojančius preparatus. Kaip Kvantiko kariniame kalėjime ir vykstant tribunolui Jai teko iškęsti varginantį bei ilgą teisinį procesą. Dabar Ji kovoja dėl teisės užsiauginti plaukus iki kariuomenėje tarnaujančioms moterims leidžiamo ilgio. Dėl pasikartojančių pirštų judesių tarp jų ima augti membrana. Ji sujungia pirštus, pailgina juos ir galiausiai ima augti už plaštakos ribų, aukštyn ranka. Auga, ilgėja ir virsta sparnais abipus moterų kūno. Ir tada, kai jau primena didžiulius šikšnosparnius su permatomais sparnais, viena iš jų žengia priekin, iš už diržo išsitraukia žirkles ir skubiai perkerpa abi šilko plėves. Pirštai vėl pradeda judėti.
Ji užuodžia istorijos dūmus. Kaip vertinti tai, kad daugiau nei du šimtmečius kai kuriose Europos šalyse šimtai tūkstančių moterų buvo nuteistos, nukankintos, sudegintos arba pakartos, apkaltintos pardavusios velniui kūną ir sielą, stebuklingai nužudžiusios daugybę vaikų, iščiulpusios kraują, gaminusios iš jų stebuklingus gėrimus, sukėlusios kaimynų mirtis, numarinusios galvijus ir pasėlius, prišaukusios audras ir atlikusios daugybę kitų šventvagysčių? Mus pasiekia prislopinti, pakeisti, iškreipti kaltinamųjų balsai, o kartais ir visai jų negirdime. Ji nori, kad ir jūs užuostumėte tuos dūmus.

Intuicija, neigimas, atleidimas, viltis, susitaikymas.

Su Chelsea Manning, Silvia Federici, bell hooks, Beyoncé, Sadie Plant, Monique Wittig, Warsan Shire, Antaviliais

Iliustracijoje: Dorota Gawęda OPHIDIANS, 2015