VDA Grafikos katedroje dirbančių dėstytojų paroda „22° G: rėžis“ galerijoje „Akademija“

Iki rugsėjo 27 d. galerijoje „Akademija“ veikia 17-os VDA Grafikos katedroje dirbančių dėstytojų paroda „22° G: rėžis“.

Grafiką paprastai siejame su atspaudu. Taip, viskas, ką galima atspausti, kas atsispaudžia ar yra atspaudžiama, pačia plačiausia prasme yra grafika – kad ir kokias šiuolaikiškas ir netikėtas formas tai įgautų. Atspausti galima objektus tiesiogiai – nuo kėdės ar antkapio iki traukinio vagono; savo atspaudus plokštumose palieka skirtingos medžiagos, prisilietusios prie skirtingų paviršių, netgi saulės šviesa laikui bėgant įspaudžia savo beveik nematomą pėdsaką, kasdien keliaudama per patalpas. Mes įspaudžiame savo pėdas minkštoje žemėje – jei jas atspaustume, tai būtų grafika. Tačiau prieš atspaudą yra dar vienas veiksmas – raižymas. Rėžimas. Rėžis. Tam, kad ką nors atspaustume, reikia išraižyti ar įrėžti, ir  šį veiksmą taip pat galima traktuoti pačia plačiausia prasme.

Neatsitiktinai VDA Grafikos katedra prieš 220 metų prasidėjo Vilniaus universitete Literatūros ir laisvųjų menų fakultete kaip Raižybos katedra – viena iš Vilniaus meno mokyklos dalių. Katedroje buvo mokoma pagal Josepho Saunderso suformuotą programą – rengti dailininkai spaudos darbams – t. y. kaligrafai ir raižytojai, gebantys atvaizduoti peizažą, portretą, perkelti į juodos ir baltos spalvos pavidalą tapybos darbą, kad jį būtų galima reprodukuoti ir tiražuoti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tie raižytojai nutolę šviesmečių atstumu nuo to, kuo šiandien gyvena Grafikos katedros dėstytojai. Nuo dailininko knygų ir knygos kaip meno projekto – t. y. meninio kūno, – nuo instaliacijų ir garso projektų, nuo dėmesio sutelkimo labiau į procesą nei į galutinį rezultatą, nuo tarpdisciplininių ekspozicijų, nuo fotopolimerų, risografijos ir skaitmeninio meno įvairiausiais pavidalais.

Katedroje dėsto 20 skirtingų meno sričių atstovų – anaiptol ne tik grafikos kūrėjai. Tam, kad studentai jaustųsi bendro meno lauko dalimi, kad greta grafikos technikų ir žanro specifikos lavintų suvokimą, kaip valdyti erdvę ir žodį, katedroje dirba tapytojai ir konceptualaus meno kūrėjai, menininkai, į savo kūrybą integruojantys tekstus, skulptoriai ir akademinio piešinio meistrai. Nelengva rasti atsakymą į klausimą, kas sieja juos visus. Žinoma, jei neminėsime konteksto, tos pačios meninės realybės ir to paties meno lauko. Ačiū maestro Saundersui, čia leidusiam prisiminti ištakas ir raižytojus. Kad ir kokios skirtingos būtų meno sritys, kurioms atstovauja Grafikos katedros dėstytojai, visi jie tam tikra prasme įrėžia savo pėdsaką. Visi jie rėžia per atmintį ir plokštumą, akmenį ir tekstą, erdvę ir drobę.

Rėžis – ne tik talpus veiksmas, bet ir nepaprastai talpi metafora. Jolanta Mikulskytė raižo akmenį, perkeldama savo antžemines ir povandenines patirtis į litografijas; Jonas Čepas rėžia medį tiesiogine prasme, kurdamas spalvotus, gaivališkus medžio raižinius; Matas Dūda ir Augustas Bidlauskas raižo plokštes, nenustodami stebinti įvaldyta giliaspaude; Rimvydas Kepežinskas plunksna kaligrafiškai rėžia ironiškus pavidalus. Elena Grudzinskaitė į grafiką žiūri kaip į tyrimą, fiksuodama rutiniškos kasdienybės procesus; Marija Marcelionytė-Paliukė liniją daro materialią, valdydama erdvę bei plokštumą ir įrėždama erdvėje apčiuopiamą pėdsaką; Paulina Eglė Pukytė pastebi mieste įsirėžusį pastatą ir jame – įrėžtų linijų liekanas, savotišką urbanistinę kaligrafiją. Atskiras tekstinis-vaizdinis laukas: Agnė Dautartaitė-Krutulė rėžia savo pėdsaką per meninę knygą, formuodama ją kaip žiūrovo vaizduotėje besiskleidžiantį subtilų erdvinį kūrinį, Ieva Babilaitė-Ibelhauptienė raižo popierių, kurdama santykį su tekstu turinčius darbus (kuriems mintyse visuomet pritaikai žodžius, net jeigu jų ten ir nėra), Benas Narbutas kurdamas medalius, kurie visuomet yra teksto, vaizdo ir tūrinės formos samplaika, įrėžia ne tik gipsą, bet ir istorinę atmintį. Dar vienas laukas – spalvinis (sąlyginai) – tai menininkai, dirbantys su spalvomis ir dažais – aliejumi, akrilu, akvarele: Paulius Juška rėžia savo būvį per antropomorfines studijas, per žmogaus kūną, Simonas Kuliešis – per peizažą, Austė Jurgelionytė-Varnė, katedroje dėstydama akvarelę, išlaiko savo tekstilinį identitetą, šįkart pasirodantį per videodarbus. Galiausiai tai, ką sunku įvardyti ir įžodinti: Dainius Liškevičius įkontekstina ir įpavidalina būsenas, tvyrančias ore. Kiekvienas iš dėstytojų skirtingu būdu įrėžia savo pėdsaką dabarties ir praeities kontekstuose.

Rėžių daug, ir kiekvienas jų yra savitas, kaip ir dabartiniai raižytojai, po 220 metų sudarantys VDA Grafikos katedrą. Kiekvienas jų jau yra palikęs ryškų pėdsaką ne tik katedros dabartyje, bet ir netolimoje jos praeityje bei studentų atmintyje. O ši paroda – rėžis per dabartį – skirta dabartinei būsenai užfiksuoti ir pėdsakui palikti; savai linijai įrėžti į šiuolaikinį, nepaliaujamai kintantį meno ir akademinių studijų lauką.

Parodos kuratorė Jurgita Ludavičienė

Parodos autoriai: Ieva Babilaitė-Ibelgauptienė, Augustas Bidlauskas, Jonas Čepas, Agnė Dautartaitė-Krutulė, Matas Jonas Dūda, Elena Grudzinskaitė, Austė Jurgelionytė-Varnė, Paulius Juška, Rimvydas Kepežinskas, Simonas Kuliešis, Dainius Liškevičius, Marija Marcelionytė-Paliukė, Jolanta Mikulskytė, Benas Narbutas, Paulina Eglė Pukytė, Kęstutis Vasiliūnas, Titas Antanas Vilkaitis

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus dailės akademija

Projektą rengia Vilniaus dailės akademija ir Grafikos katedra

Projekto vadovė – Elena Grudzinskaitė

Architektas – Dainius Liškevičius

Grafinis dizainas – Jokūbas Griška, Jonė Dūdaitė

Parodų katalogo dizainerės – Agnė Dautartaitė-Krutulė, Ūla Norvilaitė

Redaktorė – Jurgita Radzevičiūtė

Vertėjas – Jurijus Dobriakovas

Partneriai ir rėmėjai: „Media Traffic“, www.echogonewrong.com, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

2025 m. rugsėjo 1-27 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“, galerijose „Akademija“ ir „5 malūnai“ pristatoma trijų parodų serija „22° G“. „22° G“ parodos, skirtos Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų jubiliejui pažymėti ir trims šiuolaikinio meno ir grafikos meno scenoje veikiančių menininkų kartoms pristatyti. Parodų autoriai – šiandien aktyviai kuriantys jaunesnės kartos kūrėjai – Grafikos katedros absolventai, naujas grafikos kartas ugdantys menininkai – Grafikos katedros dėstytojai; savo profesinę ateitį su grafikos menu siejantys jaunieji kūrėjai – VDA studentai.

Fotografijos: Anna Chostegian, Rusnė Šimulynaitė