Skaidros Trilupaitytės knygos “Lietuvių dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga-Nepriklausomybės pradžia” pristatymas

Praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo lietuviškojo Atgimimo ir Sąjūdžio susikūrimo pradžios, Skaidros Trilupaitytės monografijoje naujai pažvelgiama į anuometinius Lietuvos kultūrinio gyvenimo transformacijos procesus. Autorė analizuoja totalitarinių veiklos nuostatų sunykimą ir autonomiško meninio lauko susikūrimą XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje–dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tyrime remiamasi pagrindinių dailės institucijų – Vilniaus dailės akademijos (buvusio Valstybinio dailės instituto) ir Lietuvos dailininkų sąjungos – reorganizacijos istorija, taip pat mažiau formaliomis dailės gyvenimo iniciatyvomis, kurioms didelę įtaką darė judėjimų lyderiai, pavienės asmenybės. Knyga skirta ne pačios dailės, bet meno politikos aspektams, istorinėms kaitos aplinkybėms.

Pasak menotyrininkės dr. Agnės Narušytės, aptariamieji metai šiandien „itin domina tyrinėtojus, nes gyvenimas jau gerokai pasikeitė ir susidarė pakankamai didelis laiko atstumas, kad būtų galima objektyviau įvertinti, kas įvyko. Minimuoju laikotarpiu domisi ir viso to nepatyrusi dabartinė studentija, noriai tyrinėjanti anuometinį politinį diskursą, prieš keletą dešimtmečių suklotus valstybės pagrindus. Ši monografija ir suteikia galimybę pasinerti į tą laiką, susipažinti su meno bendruomenės tuometinių lyderių mąstymu, jų drąsiais proveržiais ir sutrikimais, kai pasikeitusi politinė ir ekonominė sistema suardė įprastos egzistencijos pamatą. Skaitytojas taip pat galės analizuoti susidariusių problemų sprendimus, nulėmusius tolesnę dailės lauko raidą ir mūsų dabartį“.

Knyga papildyta to meto dokumentika bei unikalia vizualine medžiaga (tapytojo Ričardo Povilo Vaitiekūno piešiniais).

Knygos leidybą iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija, spaudai rekomendavo Lietuvos kultūros tyrimų instituto Mokslo taryba.