.

Susitikimų cikle „Doppelgänger“ - Godos Palekaitės ir Jono Paleko „skaitymo-ragavimo“ vakaras

Rugpjūčo 7 d. 19 val. vyksiančio „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) susitikimų ciklo „Doppelgänger“ trečiojo renginio metu, Goda Palekaitė kartu su Jonu Paleku („Delta Mityba“) apie hibridinę kūrybą kalbės trans-discipliniška kalba, pakviesdami auditoriją tapti ritualinės „skaitymo-ragavimo“ bendruomenės (angl. eating-reading group) nariais.

Performatyvioje vakaro aplinkoje penkių valgių vakarienės rinksis „Doppelgängeriška“ publika: tarp senų pažįstamų ir bendradarbių išvysime istorinius personažus, idėjų personifikacijas, abstrakčias sąvokas bei ideologijas reprezentuojančius veikėjus, o taip pat ir anarchistą Mikhailą Bakuniną, Antikos poetę Sapfo, Biografą, Princesę Ateh, Istoriką, siurrealistą Michelį Leiris, Ekologą, Richardą Vagnerį, Annę Carson ir kitus. Kuris iš jų yra pirmavaizdis, o kuris jo kartotė? Kieno lūpomis (o dar svarbiau – kieno žodžiais) kalbės vakaro veikėjai?

Pseudo-absurdiškoje diskusijoje, nekuriančioje vieno ašinio pasakojimo, Goda kartu su Jonu ir „Editorial“ lankytojais atliks teatrinę repeticiją menantį bendruomeninį performansą, panašėjantį į minčių, sapnų, gandų bei faktų koliažą, subtiliais sluoksniais „klijuojamą“ ant post-orientalizmo idėjų porėmio. Neįpareigojantys pokalbiai, konceptualūs valgiai, sturktūriškas atsipalaidavimas, performatyvus kalbėjimo būdas, lietuvių ir anglų kalbomis skaitomi skirtingi tekstai renginio metu užtikrins, kad Istorikas X, Pažįstamasis II, ar traukinyje, keliaujančiame maršrutu Ciurichas – Baku, praėjusiame amžiuje gimęs rašytojas pasijus tokie pat dabartiški, kaip ir kiekvienas mūsų.

Goda Palekaite (g. 1987) yra menininkė ir tyrėja, savo kūryboje derinanti vizualinius, teatro ir antropologijos metodus. Daugiausia tai – ilgalaikiai projektai, tyrinėjantys politinius bei istorinius naratyvus, sapnų pajėgumą, kolektyvinę vaizduotę bei socialines kūrybiškumo sąlygas. Šių tyrimų baigtis išreiškiama performansais, scenografijos projektais, instaliacijomis, tekstais. Naujausia Godos paroda – “Legal Implications of a Dream” pristatyta RawArt galerijoje, Tel Avive, ir Art Cube Artists’ Studios, Jeruzalėje. Pastaraisiais metais, Palekaitės performansai ir instaliacijos rodyti Venecijos Architektūros bienalės “Pelkių Paviljone (“Swamp Pavilion”, 2018), Vilniaus Šiuolaikinio meno centre, Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre, Kanal – Centre Pompidou, Briuselyje. 2019 metais menininkė gavo Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimą (aukščiausią teatro meno įvertinimą Lietuvoje). Šiuo metu Goda gyvena tarp Briuselio ir Vilniaus bei ruošiasi naujai solo parodai Konstepidemin meno centre, Geteborge.

Jonas Palekas (g. 1992) yra į meno pasaulį įpuolęs šefas. Tirdamas maisto kultūros pasaulį jis ieško kūrybiškumo vietos jame. Po mokslų Londone, su kolegomis įkurtame restorane Delta Mityba Jonas tobulina savo maisto stilių bei sistemingai sušmėžuoja tarptautinėse scenose. Pagrindinės temos ir interesai pastarojo meto meniu: Artimieji rytai bei Šiaurės Afrika, super maistas, augalų tekstūros, gastronominio konservatizmo kritika.

Muzikos entuziastė DJ Try My Love papildys vakarą meilės melodijomis ir etiopiškais ritmais

Renginius organizuoja | Editorial ir Artnews.lt
Renginius kuruoja | Alberta Vengrytė
Renginių dizainerė | Asta Ostrovskaja
Visi ciklo susitikimai nemokami
Renginius iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė

Išsamiau apie „Doppelgänger“ susitikimų ciklo renginius (#1, #2, #3, #4):
„Editorial“ projektų erdvėje š.m. liepą startavęs susitikimų ciklas “Doppelgänger” siekia užčiuopti ir viešame pokalbyje išartikuliuoti “pilkasias” arba “paraštines” aktyviai kuriančių Lietuvos šiuolaikinių menininkų, kuratorių, rašytojų, veiklas, kurios pamažu (kartais nepastebimai, o kartais – gana ryškiai) ima užimti vis platesnę kūrybinės veiklos dalį. Ilgainiui šios tarsi “šoninės” veiklos arba visai pakeičia kai kurių kūrėjų pagrindinę kūrybos sritį, arba bent jau ženkliai ją (in)formuoja. Vizualaus meno kūrėjai modeliuoja scenografiją teatrui, scenografai kuria instaliacijas, skulptūras ar video meną, (tipo)grafikos kūrėjai pasineria į performansą, rašytojai kuria muziką, kuratoriai rašo scenarijus arba stato filmus, o architektai rengia parodas ar net patys perima menininko vaidmenį. Laisvas slidinėjimas tarp skirtingų kūrybinių “zonų” ar net profesijų su joms savitai būdingais įgūdžiais – įgalina ypatingus hibridinius kūrybos modelius, savitai formuojančius taip pat ir bendrą šalies (regiono, miesto) šiuolaikinio meno lauką.

Perfrazuojat šių metų Venecijos Bienalės tarptautinės parodos pavadinime kuratoriaus Ralph Rugoff pasitelktą senovės kinų prakeiksmą ( “May you live in interesting times | Kad tu gyventum įdomiais laikais”), kuris globaliai pildosi ne tik visuomenei ramybės neduodančiais įvykiais, tiesiogiai bet kurioje pasalulio vietoje pasiekiamais reginiais ar ilgalaikiais sociokultūriniais iššūkiais, bet ir gluminančiu konformizmu, paviršutiniškumu, ar apskritai baime į šiuos iššūkius reaguoti – šiuolaikinio meno kūrėjas, regis, atsiduria savojo laiko “centre”, ryžtingai analizuodamas jį supančią aplinką bei su(si)kurdamas hibridinius santykio su ja sprendimus.

Ar gali būti, jog vien tik šiuolaikinio menininko “hibridas” ir yra pajėgus ekeftyviai spręsti šio komplikuoto laiko iššūkius? Kaip bendram tikslui įgalinti skirtingas savo veiklas? Kaip identifikuoti save ir kitus? Koks vaidmuo tenka (iki šiol) pagrindinei kūrybinei sričiai? Kaip paralelinėse “šešėlinėse” veiklose veikia bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais, ar tai visuomet būna malonus ir produktyvus laikas, ar tenka nusivilti? Kur išmokti reikiamų įgūdžių, rasti bendraminčių, sukurti pridėtinę vertę? Kaip atskleisti geriausią savo asmenybės pusę, nuolat tobulėti, tinkamai save pristatyti, ramiai išsimiegoti, neišprotėti? Atviromis akimis žvelgiant į globalaus chaoso “vidurius”, sunku išlikti nešališku, nesuinteresuotu, aiškias ribas turinčiu organizmu. Tai tu, ar tavo “pilkasis dvynys”, “doppelgänger” liet. – “gyvavaizdis”, mitinė figūra, atliekanti veiksmus “už” ar net “prieš” tave patį?
Užduodami šiuos ir kitus rūpimus klausimus skirtingų šiuolaikinės kūrybos sričių profesionalams, suteikiame nesankcionuotą erdvę vieno vakaro diskusijai su savimi, kolegomis menininkais bei auditorija. Intelektinių “Editorial” sesijų metu, pasyvų kūrybinį “pamišimą” keičia bendraminčių susitikimas, kuriame “nepažįstamųjų” yra tiek pat daug, kiek ir “savų” – laukiami visi!