Paroda „Eduardas Balsys (1919-1984). Apie meistriškumą“ NDG

Spalio 11 d., 18 val. atidaroma paroda, skirta paminėti kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-ąsias gimimo metines. Parodoje į Balsio kurtą muziką kviečia žiūrėti kaip į bendravimo būdą. Baletas „Eglė žalčių karalienė“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“, daina „Elektrėnų žiburiai“, muzika filmui „Adomas nori būti žmogumi“ ir daugelis kitų – tai muzika, kuri pasakoja, siūlo paveikias emocines patirtis, įtraukiančias ne tik garsais, bet ir vizualumu. Tai gali būti stingdantis karo gaudimas, užburianti jūros bangų mūša, svajinga nostalgija vietai, kurioje dar nebuvai.

Didelis dėmesys klausytojo patirčiai išskiria Balsio kūrybą ir jo dėstymo metodiką tarp jo kartos kompozitorių. Priklausęs pirmajai pokario muzikų kartai, drauge su Juliumi Juzeliūnu XX a. 6 deš. pabaigoje Balsys nubrėžė Lietuvos muzikos modernėjimo kryptis. Jis klausytojams siūlė nuosaikų modernumą, nuosekliai pagrįstą kūrinių struktūrą, įsimenančias melodijas ir tikslingas instrumentuotes. Kiekvienas jo kūrinys turi savitą skambesį, didelė jų dalis laikomi etapiniais savo laiko kūriniais. Dėl to, apžvelgiant Balsio palikimą, įdomu prisiminti jo gyventą laikmetį, patirtas įtakas ir diktuotas madas.

Paroda kompozitorių pristato kaip plataus spektro muzikos kūrėją, kūrusį simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, o taip pat ir kino, teatro muziką bei estradines dainas. Paroda sudaryta iš įvairaus pobūdžio eksponatų: garso įrašų, kino, dokumentinių filmų ištraukų, fotografijų, tekstinių dokumentų, autentiškų objektų. Parodos ekspozicija grindžiama Balsio kūrybai būdingu kinematografiško pasakojimo principu, eksponuojama NDG centriniame vestibiulyje ir mažojoje parodų salėje.

Parodos kuratorės: Eglė Juocevičiūtė, Ieva Buinevičiūtė

Parodos architektai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas

Parodos dizainerė Laura Grigaliūnaitė

Partneriai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos kino centras

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjas UAB Exterus

Informacinis rėmėjas lrytas.lt