Neringai Gataveckaitei-Štaraitienei prisiminti skirta paroda Kaune

Kovo 29 d. 18 val. VDA Kauno fakultete (Muitinės g. 4 / I a. fojė) atidaroma Neringos Gataveckaitės-Štaraitienės paroda „/tapyba yra šokis/ šokis yra tapyba/“.

„Šokis teptuku – va kas yra tapyba ir mano koncepcija. Tai vis literatūra: brūkšnys- dėmė- spalva- gyvybė- alsavimas. Kalbėkite, kalbėkite už mane, mano drobės!“

Neringa Gataveckaitė-Štaraitienė

Ši paroda skirta Neringai Gataveckaitei-Štaraitienei (1972 02 29 – 2017 02 18) prisiminti. Šiais metais Neringai būtų sukakę 47-eri. Ir dveji, kai jos nėra tarp mūsų. Kaip kad ji pati ir sakė, už ją kalba jos kūryba. Ekspozicijoje- darbai iš 1990 – 2015 metų.

Kartu mes lankėme Kauno „Aušros“ vidurinę mokyklą, mokėmės toje pačioje klasėje. Jau tada joje gyveno tikra kūrėja.

2009-ais Neringa baigė VDA Kauno fakulteto tapybos specialybės, magistro studijų programą. Magistro studijų vadovė Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė jos tapybą apibūdina kaip autsaiderišką, alternatyvią. Iš tiesų, jos požiūris į pasaulį savitas, unikalus. Darbuose -režisierių F. Felinio, A. Hičkoko filmų kontekstai. Ir ji pati, lyg režisierė, kuria savo personažus, siužetų scenarijus: „Man svarbūs mano išgalvoti personažai –„vyšniukas“, „bulviagalvis“, „žmogus žalčiarankis“, „pikta mergaitė“, „palūžęs žmogus“ ir kiti…Tai mano numirėliai, gal ir gyvieji, štai prikelti drobėse, o kiti jau pašarvoti…Man regis, kad jausmų ir išgyvenimų srautas ir atsispindi mano darbuose, nes kiekviena drobė buvo įkvėpta mano jausmo, koks jis bebūtų…Mano koncepcija vaizduoti tai, kas kažkur anapus, gali pasirodyti beprotiška, bet man ji tikra – tikra iki begalybės. Spalvos, nuotaikos, impulsai, linija, gal ne tiek svarbu, kuo aš remiuosi,- natūra? Ne! Tai gimsta tiesiog galvoje. Plastika, kompozicija, idėja.“ Tai Neringos mintys iš tapybos bakalauro ir magistro darbų portfolio. Šioje ekspozicijoje – dalis darbų iš tapybos studijų laikotarpio (2002-2009), ypač įdomūs bakalauro studijų tapybos darbai (vad. Laima Drazdauskaitė).

Neringa ieškojo savo kelio, tam tikra prasme neigdama grynąją tapybą. Jos privalumas yra požiūrio unikalumas, kūrybiškumas, intuityvus jautrumas. Išraiškos priemones ji rinkosi nuo smulkiausio grafiško iškrapštymo iki brutalaus, ekspresyvaus potėpio. Plačiame jos kūrybos lauke- grafika, tapyba, piešiniai, exlibriai (sukurta exlibrių serija žydų genocido dienai atminti), eksperimentiniai tapybos ir grafikos deriniai, performanso pasirodymai (video medžiagoje yra išlikęs 2008m. performansas „Tapyba yra šokis. Šokis yra tapyba“).

Jei pažvelgsime į Neringos kūrybinę biografiją, matysime, kad Kauno St. Žuko technikume ji baigė restauravimo specialybę. Čia tapybą dėstė Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė, kuri įžvelgė Neringos tapytojos talentą, paskatino mokytis tapybos ( Neringai jau baigus studijas, 2010m. „Meno Parke“ buvo surengta bendra jų paroda „Užkulisiai“).

Kalbant apie Neringą negalima nepaminėti jos ryškios asmenybės. Nepastebėti jos buvo neįmanoma.

JI nespėjo visko pasakyti, nebuvo lemta būti tam, kas galėjo būti…

Irina Peleckienė

Parodos kuratorė