Įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“ Vilniaus senajame teatre | Šiuolaikinės operos festivalis NOA

Spalio 24–25 d. Vilniaus senajame teatre šiuolaikinės operos festivalio NOA programoje įvyks unikali premjera – įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“, sukurta remiantis kompozitoriaus laiškuose išlikusiomis idėjomis ir scenografijos eskizais. Tai svajonė, kurią menininkas drauge su Sofija Kymantaite brandino daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau taip ir nespėjo įgyvendinti.

Neįgyvendinta svajonė

1906 metais Čiurlionis broliui rašė, jog yra pasiryžęs parašyti lietuvišką operą – pirmąją, kuri turėjo tapti tautinės kultūros tapatybės simboliu. Jo sužadėtinė Sofija Kymantaitė ėmėsi libreto, o pats Čiurlionis kūrė scenovaizdžių eskizus, užsirašinėjo muzikines idėjas, svarstė, ar panaudoti liaudies melodijas. Tačiau sumanymą lemtingai sustabdė laikas – opera taip ir liko tik užmojis. Po Čiurlionio mirties Sofija sunaikino libretą, lyg pažymėdama jųdviejų bendros svajonės neįmanomybę.

Šiandien, praėjus daugiau nei šimtmečiui, kūrybinė komanda ryžosi iš naujo pažvelgti į šią istoriją. Remiantis laiškuose išlikusiomis idėjomis, scenovaizdžio eskizais, pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankį „Composer’s Assistant 2“, skirtą muzikai komponuoti, buvo sukurta įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“.

Romanas Kudriašovas, fotografė M. Golubickaitė

Legendos galia

Opera pasakoja apie jūrų valdovę Jūratę, kurios gintariniai rūmai stūkso Baltijos dugne, ir žvejį Kastytį, nepaisantį dievų valios. Perkūno žaibai sudaužo rūmus, įsimylėjėliai išskiriami, o Jūratė amžiams pasmerkiama raudoti gintaro ašaromis. Tačiau kūrybinė komanda pabrėžia – tai ne tik sena legenda, bet ir universali neįmanomos, amžinos meilės istorija.

„Įsivaizduojama opera nėra bandymas atkurti tai, kas buvo prarasta, bet kvietimas pajausti, kaip Čiurlionio sumanymas galėtų skambėti šiandien. Tai dialogas tarp praeities ir dabarties, tarp žmonių ir technologijų“, – sako operos istorinis konsultantas, M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas.

Kūrybinė laboratorija

Prie operos dirbo plati skirtingų sričių menininkų komanda. Libreto autorius Julius Keleras,  muzikos kompozitoriai Mykolas Natalevičius, Mantautas Krukauskas ir Arvydas Malcys, dirigentas Karolis Variakojis, režisierė Gintarė Radvilavičiūtė, scenografijos ir kostiumų dailininkė Renata Valčik, choreografijos autorė Sigita Mikalauskaitė, šviesų dizaino kūrėjas Eugenijus Sabaliauskas.

„Mūsų tikslas ne mėgdžioti Čiurlionį, bet bandyti įsivaizduoti, kokia galėjo būti jo opera. Tai savotiškas kultūrinis aktas – tęsti kito kūrėjo mintį šiandien turimomis priemonėmis“, – sako vienas kompozitorių Mantautas Krukauskas.

Pagrindinius vaidmenis operoje atlieka sopranas Lauryna Bendžiūnaitė (Jūratė), baritonas Romanas Kudriašovas (Kastytis) ir bosas Raimundas Juzuitis (Perkūnas). Spektaklyje taip pat dalyvauja Vilniaus senojo teatro aktoriai, choras „Jauna muzika“, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir kviestiniai instrumentininkai.

Lauryna Bendžiūnaitė Nuotr.: Ronan Collett

Čiurlionio mintis – XXI amžiuje

Įsivaizduojama opera „Jūratė“ nepretenduoja į istorinę rekonstrukciją – tai šiuolaikinis eksperimentas, kuris siekia parodyti, kaip Čiurlionio kūrybinės idėjos galėtų suskambėti šiandien. Pasak režisierės Gintarės Radvilavičiūtės, ši istorija kelia klausimą: ar meilė vis dar yra amžina vertybė, ar ji tebėra jėga, galinti jungti pasaulius?

Premjera vyks simbolinėje vietoje – Vilniaus senajame teatre, kurio scena buvo atidaryta 1913-aisiais. Būtent ten, kaip įsivaizduoja kūrėjai, prieš daugiau nei šimtmetį galėjo būti pristatyta Sofijos ir Mikalojaus Konstantino svajonė.

NOA festivalio programa www.noa.lt

Prodiuseris „Operomanija“. Koprodiuseris Vilniaus senasis teatras. Partneriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos lėlių teatras, „Naujasis teatras“, Lietuvos kompozitorių sąjunga. Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė. Bilietus platina bilietai.lt