• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
Audio žurnalas
. PDF

Grupinė paroda „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ Šiuolaikinio meno centre

Spalio 16 d., ketvirtadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidaroma tarptautinė grupinė paroda „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“, organizuojama kartu su Goethe’s institutu Lietuvoje.

Meno, karo ir kultūros tarpusavio ryšius nagrinėjančios parodos pavadinimas primena istorinį paradoksą: karo metu varpai būdavo perlydomi į patrankas, todėl juose nuo pat pradžių slypi galimybė tapti karo įrankiu. Ši metafora tampa atspirties tašku mąstant apie tai, kaip karas, saugumas ir galia persmelkia šiuolaikinį pasaulį bei meninę vaizduotę.

Parodoje eksponuojami įvairių šalių menininkų kūriniai atskleidžia, kaip militarizacijos, informacijos, technologijų ir atminties procesai formuoja mūsų santykį su tikrove. Tai kvietimas pažvelgti į meną kaip į jautrų geopolitinių, ekologinių ir kultūrinių įtampų matuoklį, gebantį atspindėti ir perkurti konfliktuojančio pasaulio logiką.

Atidarymo dieną lankymas nemokamas, kitomis dienomis – su lankytojo bilietu.

Swimming Through / (Iš)plaukti, 2022. Nuotr.: Neringa Rekašiūtė

ATIDARYMO SAVAITGALIO PROGRAMA

Spalio 16 d. (ketvirtadienį)

18 val. Oficialus parodos atidarymas ŠMC II a.

19.30 val. Menininkės Linos Lapelytės performansas „Instrukcijos medkirčiams ir kitos dainos“

Šiame performanse dainos forma pateikiamos ištraukos iš Lapelytės kūrinių, apimančių daugiau nei dešimt metų kūrybos. Derindama garsą, balsą ir judesį, menininkė nagrinėja temas, dažnai atsiduriančias jos kūrybos centre: darbą, atmintį, nutildytus balsus, ritualus ir pasipriešinimą.

Pasitelkdama humorą, pasikartojimą ir subtilius garso kontrastus, Lapelytė savo dainomis kviečia švelniai megzti ryšį. Kiekvienas kūrinys reaguoja į performanso aplinką, skatindamas žiūrovus įsiklausyti ir susimąstyti.

Performansas vyks lietuvių ir anglų kalbomis.

Spalio 17 d. (penktadienį)

Kviečiame į ekskursiją po parodą „Varpai ir patrankos“ su kuratoriais Valentinu Klimašausku ir Virginija Januškevičiūte bei parodos menininkais (-ėmis).

Ekskursijų grafikas:

17 val. Ekskursija su kuratoriais ir parodos menininkais (-ėmis), anglų kalba

18.30 val. Ekskursija su kuratoriais ir parodos menininkais (-ėmis), lietuvių kalba

SVARBU

  • Ekskursijos nemokamos; reikalingas lankytojo bilietas.
  • Vietų skaičius ribotas, todėl bilietus būtina įsigyti iš anksto internetu. Dėl papildomos informacijos kreipkitės: +370 673 67042.
  • Jei nesusirenka pakankamas dalyvių skaičius, ekskursija gali būti atšaukta likus 24 val. iki pradžios. Apie ekskursijos atšaukimą informuosime el. paštu, nurodytu perkant bilietą. Neįvykus ekskursijai, pinigai grąžinami arba bilietas keičiamas į kitą ekskursiją.

Breathe, 2023, Henrike Naumann

Spalio 18 d. (šeštadienį)

16 val. ŠMC skaitykloje vyks pokalbis su vienu iš parodos menininkų Deimantu Narkevičiumi. Parodoje pristatomas jo autorinis filmas „Legendos išsipildymas“ (1999) pasakoja apie Vilniaus žydų gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo, išbandymus karo metais, Holokaustą ir išsigelbėjimą.

Diskusiją apie filmo aktualumą šiandienos kontekste ir įvykių istorinius bei kultūrinius sluoksnius moderuos Mantautas Šulskus – judaikos tyrėjas, Vilniaus ir Roskildės (Danija) universitetų bei Heidelbergo Žydų studijų centro (Vokietija) alumnas, gilinęs žinias Tbilisio universitete, Stokholmo „Paideia“ ir Jeruzalės „Yad Vashem“ institutuose. Šulskus yra nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“, padedančios užsieniečiams Lietuvoje, vadovas ir vienas jos įkūrėjų, taip pat – tarpukario Lietuvos jidiš literatūros vertimų antologijos „Nemirtingasis apelsinas“ (Hubris, 2025) bendraautoris.

Paroda yra projekto „Bendradarbiavimo aspektai“, kurį drauge organizuoja Šiuolaikinio meno centras, Goethe‘s institutas Lietuvoje ir Akademie der Künste, dalis.

Leak, 2024, Hito Steyerl

MENININKAI

LINA LAPELYTĖ – Vilniuje ir Londone kurianti Lina Lapelytė savo meninę praktiką, glaudžiai susijusią su muzikos kompozicija ir garsu, grindžia performanso, kaip pagrindinės raiškos priemonės, principais. Jos kūriniuose kritiškai apmąstomi popkultūros konstruktai, lyčių normos ir kolektyvinė atmintis – ypač nostalgija. Juose dalyvauja ir profesionalūs, ir neprofesionalūs atlikėjai; dainavimo aktu dažnai jungiami įvairūs muzikos žanrai – nuo populiariosios muzikos iki operos. Dainavimas čia tampa kolektyviniu, emociniu įvykiu, keliančiu klausimus apie pažeidžiamumą ir nutildymą.

2019 m. kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas darbas „Saulė ir jūra“ (kuratorė Lucia Pietroiusti) pelnė „Auksinį liūtą“ Venecijos meno bienalėje. 2020 m. Lapelytė apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Lapelytė baigė klasikinio smuiko bakalauro studijas (2006) ir garso menų bakalauro (2009) studijas, o Karališkojoje menų akademijoje Londone įgijo skulptūros magistro laipsnį (2013).

Menininkė yra surengusi personalines parodas FRAC muziejuje Nante, „Lafayette Anticipations“ centre Paryžiuje ir „Rupert“ centre Vilniuje. Jos darbai eksponuoti ar atlikti 13-ojoje Kauno bienalėje, „Haus der Kunst“ Miunchene, „Kunstenfestivaldesarts“ Briuselyje, „Tai Kwun Contemporary“ Honkonge, „Glasgow International“, Rygos bienalėje „RIBOCA2“, Lietuvos paviljone 58-ojoje Venecijos bienalėje, „Cartier Foundation“ galerijoje Paryžiuje, „CCA Ujazdowski“ Varšuvoje, „Baltijos trienalėje 13“ Taline, „Moderna Museet“ Malmėje, FIAC mugėje Paryžiuje, „Hayward Touring“ parodoje Jungtinėje Karalystėje ir „Serpentine“ galerijoje Londone.

DEIMANTAS NARKEVIČIUS – Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas filmus kuria nuo 10 deš. pradžios. Jo darbuose nagrinėjama atmintis ir šiuolaikinės visuomenės santykis su sudėtingais istoriniais procesais. Narkevičiaus pasakojimuose pagrindiniai veikėjai dažnai lieka už kadro – juos pakeičia daiktai, piešiniai ar kiti simboliniai pakaitalai.

2023 m. menininkas baigė pirmąjį ilgametražį filmą „Twittering Soul“. Pastaruoju metu surengė personalinę parodą „Maureen Paley“ galerijoje Londone (2024), dalyvavo 17-ojoje Liono bienalėje (2024) ir 14-ojoje Šanchajaus meno bienalėje „Cosmos Cinema“, vykusioje „Power Station of Art“ muziejuje (2023), taip pat Roterdamo tarptautiniame kino festivalyje (2024).

Narkevičiaus kūrinių yra įsigiję dešimtys meno institucijų ir privačių kolekcininkų, tarp jų – MoMA Niujorke, Pompidou centras Paryžiuje, „Tate Modern“ Londone, Nacionalinis karalienės Sofijos muziejus Madride, Prancūzijos nacionalinė kolekcija, Modernaus meno muziejus Varšuvoje, „Louisiana Museum of Modern Art“ Humlebeke (Danija) ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Vilniuje.

2008 m. jam įteiktos „Vincent Van Gogh European Artist“ premija ir Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

KURATORIŲ KOMANDA

Where the Russia ends / Ten, kur baigiasi Rusija, 2024, Oleksiy Radynski

VALENTINAS KLIMAŠAUSKAS – Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) direktorius, kuratorius ir rašytojas. Tarp didesnių jo kuruotų tarptautinių projektų – 1-oji Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“ (2025), Lietuvos nacionalinis paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje (kartu su João Laia, menininkai: Pakui Hardware ir Marija Teresė Rožanskaitė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2024), šiuolaikinio meno festivalis „Coast Contemporary“ Lofoteno salose Norvegijoje (2023), 14-oji Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos“ (kartu su João Laia, ŠMC, Vilnius, 2021), Alexandros Pirici choreografinis projektas (Kauno IX forto monumentas nacizmo aukoms atminti, 2020) ir Latvijos nacionalinis paviljonas Venecijos bienalėje (kartu su Inga Lāce, Daigos Grantinos personalinė paroda „Saules Suns“, 2019).

2024 m. Klimašauskas išleido knygą anglų kalba „Telebodies. Bleeding Subtitles for Postrobotic Scenes“ („Telekūniai. Kraujuojantys postrobotinių peizažų subtitrai“, „Mousse Publishing“, Milanas) – tai jo meno daktaro disertacijos, apgintos Vilniaus dailės akademijoje, dalis. Klimašauskas taip pat yra grožinės literatūros knygų „Daugiakampis“ („Six chairs books“, Kaunas, 2018), „Oh, my darling and other texts“ („The Baltic Notebooks of Anthony Blunt“, Vilnius, 2018) ir „Alfavilnius“ („Kitos knygos“, Vilnius, 2008) autorius. Tekstų yra publikavęs leidiniuose „A Prior Magazine“, „As a Journal“, „Beyond“, „Cura“, „Dot Dot Dot“, „Flash Institut“, „Flash Art“, „Kim Docs“, „Kunsthernes Hus“, „Good Times & Nocturnal News“ „Šiaurės Atėnai“, „ŠMC interviu“, „Metropolis M“, „Mousse“, „Nero“, „Paletten“, „Spike“ ir kitur.

VIRGINIJA JANUŠKEVIČIŪTĖ – Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kuratorė, Projektų organizavimo skyriaus vedėja, viena iš Baltijos trienalės projekto vadovių. Tarp svarbiausių ligšiol jos kuruotų grupinių parodų – pirmoji Sapiegų rūmų metinė paroda „Užuovėja“ (kartu su Edgaru Gerasimovičiumi, 2024), „Dalelių skilimas“ (su Ele Carpenter, 2020), „Architektas be architektūros? Valdo Ozarinsko retrospektyva“ (2018) ir 12-oji Baltijos trienalė (2015). Nuo 2013 m. ji kuravo personalines Gintaro Didžiapetrio, Melvin Moti, Dariaus Žiūros, Eglės Budvytytės, Antano Gerliko, Roberto Narkaus, Algirdo Šeškaus, Elenos Narbutaitės, Malvinos Jelinskaitės, Michael Portnoy, Brud, Yugi Agematsu, Arthur Jafa, Rosalind Nashashibi, Anastasios Sosunovos parodas ir projektus, dauguma jų vyko ŠMC.

Svarbiausi jos leidybiniai projektai: rengiamas projekto „Bendradarbiavimo aspektai“ leidinys, Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos bienalėje katalogas ir meninkės Anastasios Sosunovos kūrybai skirta knyga, taip pat jau išleista „Užuovėja“ (sudaryta kartu su Edgaru Gerasimovičiumi) ir 12-osios Baltijos trienalės leidybos programa, apimanti Dexter Sinister, Erik Thys, Kristupo Saboliaus, Marcos Lutyens, Deimanto Narkevičiaus ir Elenos Narbutaitės knygas bei parodos gidą. Januškevičiūtė yra viena iš Meno kritikos apdovanojimų iniciatorių ir organizacinės komandos narių, taip pat Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narė.