Paroda „Neringos miško architektūra“ Nidos meno kolonijoje
artnews.lt
Iki rugsėjo 1 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje veikė paroda „Neringos miško architektūra“.
Naujojo „Neringos miško architektūros“ projekto pagrindą sudaro 39 m³ medienos, per trejus metus sukauptos Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje (VDA NMK) įkurtame medienos archyve. Šis didžiulis medienos kiekis – tik nedidelė dalis biomasės, reguliariai kertamos atliekant Kuršių nerijos kraštovaizdžio priežiūros ir miškotvarkos darbus. Ši mediena paprastai perdirbama į skiedras ir perduodama į biokuro rinką, kur parduodama kaip biomasė, skirta deginti centralizuotose (rajoninėse) šilumos tiekimo įmonėse – taip pagaminama daugiau kaip 70 proc. visos Lietuvoje tiekiamos šilumos. 2020 m. VDA NMK inicijuotoje mokslinių tyrimų rezidencijų programoje ši mediena buvo panaudota kitaip – ji tapo per ateinančius penkerius metus išvystytų veiklų pamatu ir katalizatoriumi. Taip buvo sukurtas ir „Vaikų miško paviljonas“ – Lietuvos paviljonas 2023 m. Venecijos architektūros bienalėje.
Aktyvios „Neringos medienos dirbtuvės“ veikė kaip vasaros studija, skirta darbui su medžiu: nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 31 d., kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, VDA NMK patalpose dirbtuves rengė kolektyvas „gemeinsam bauen wir neu“ – queer asmenų ir moterų iš Ciuricho grupė, dirbanti instaliavimo, architektūros bei dailidės darbų srityse ir sprendžianti profesijų, kurių atstovai privalo išmanyti mašinų bei statybos technologijas, prieinamumo ir įtraukties klausimus. Dirbtuves rengė ir kiti „Neringos miško architektūros“ projekto dalyviai. Šiuose užsiėmimuose daugiausia dėmesio skiriama darbui su Kuršių nerijos mediena, atspindint tiek vietinį kontekstą, tiek šios medienos naudojimo technikas: taip pati medžiaga ir galimybė su ja eksperimentuoti tampa prieinama tiek vietiniams Neringos gyventojams, tiek vasaros sezonu atvykstantiems svečiams.
Dirbtuvių erdvė papildyta laiko juosta, kurioje plačiai pristatomi eksperimentiniai ir žaismingi būdai pergalvoti darbą su mediena – juos per pastaruosius penkerius metus įgyvendino programos rezidentai, dalyviai ir studentai. Šių kūrinių įvairovė apima tyrimais paremtus projektus, ekskursijas ir pasivaikščiojimus po kraštovaizdį, meninę piemenų rezidenciją, bei apčiuopiamus objektus ir vaizdais grįstus kūrinius. Drauge šie metodai pristato darbinį modelį, skirtą įsitraukti į kraštovaizdį ir paveldą per įvietintas, kritines praktikas. Projekte tiek miško kultūrinis kraštovaizdis, tiek paveldas vertinami kaip dinamiškos sritys, formuojamos istorinių procesų, administracinių sistemų ir gyvenimiškos patirties, nagrinėjant juos kaip erdves, kuriose kultūrinių praktikų darbas gali būti atidus, jautrus ir medžiagiškas.
Kuratoriai: „Neringos miško architektūra“ (Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas, Egija Inzule)
Dirbtuvės: gemeinsam bauen wir neu (Dshamila Annina Wörnhard, Seraina Rohner, Maria Flora Selma Bühlmann, Katharina Riedl, Giulia Spek, Ladina Laura Honegger, Janine Umiker, Maria Bazzicalupo, Jeanne-Marie Léchot, Namila Altorfer, Anna Grolimund, Christina Kundert ir Astrid Bühlmann)
Projekto dalyviai (dauguma nuo 2020 m.) – menininkai, tyrėjai, architektai, dizaineriai ir geografai, tarp kurių:
Adomas Zubė, Agata Marzecova, Ainis Pivoras, Aistė Ambrazevičiūtė, Sengirės fondas, Andrej Polukord, Anita Zariņa, Anne Hovad Fischer, Anni Laakso, Antanas Gerlikas, Anton Shramkov, Antti Auvinen, Aurelija Plukė, „Circulation of Infernation“, „colectivo amasijo“, Dovilė Lapinskaitė, Eduardas Budrys, Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen, Emma Holmberg, Gabrielė Grigorjevaitė, Gediminas Virgilijus Dikšas, „gemeinsam bauen wir neu“, Gražina Banienė,Gražina Žemaitienė, Gvidas Laukaitis, Ignė Narbutaitė, Ines Weizman, Jan Lütjohann, Jonas Palekas, Jonė Pivoraitė, Jurgis Paškevičius, Kamilė Krasauskaitė, Kathryn Wood, Kornelija Žalpytė, Kristupas Sabolius, Laura Garbštienė, Lina Lapelytė, Mantas Peteraitis, Martynas Kazimierėnas, Milda Laužikaitė, Mindaugas Rasimavičius, Monika Janulevičiūtė, Monika Kalinauskaitė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Nerijus Rimkus, „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), Nina Svensson, Phillipp von Hase, Pranas Gudaitis, Rasa Juškevičiūtė, Sean Thomas Tyler, Signe Pelne, „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Yana Foqué, Viktorija Damerell, Vilma Gudynienė
Parodos architektūra ir instaliacijos dizainas: „Neringos miško architektūra“ (Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas)
Grafinis dizainas: Nerijus Rimkus
Gamybos palaikymas ir pagalba: Mimmi Koponen
Instaliacijos darbai: Gediminas Venckus, Antanas Gerlikas, Kotryna Butautytė, Rudolfas Levulis, Eva Körber
Vertimas į lietuvių kalbą ir redagavimas: Alexandra Bondarev, Deimantė Česokaitė, Nunilo Rumbutis, Emilija Ferdmanaitė
Anglų kalbos redaktorė: Gemma Lloyd
Dėkojame: Anne-Luise Schubert, Jakobui Eliasui Schubertui
„Neringos medienos dirbtuves“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė ir „Pro Helvetia“ – Šveicarijos meno taryba
Fotografijos: Andrej Vasilenko


































Klasikinis menas susitinka su gatvės menu: ant Vilniaus kolegijos sienos atgimė Algirdo Petrulio šilkografija
Naujas kūrinys Vienybės aikštėje – Kauno miesto istorija įrašyta bronzoje
Trakuose įsikurs pirmoji Lietuvoje tarptautinė rašymo rezidencija „April“
Baltijos menininkų dialogas plinta – jaunųjų tapytojų paroda pirmą kartą atidaryta Rygoje
„Stasys Museum“ kviečia: edukacijų programa atvira mokykloms, miesto gyventojams ir svečiams
Mykolas Valantinas: „Viskam reikia pinigų, tad išmokau spausdinti banknotus“
Kultūros asamblėja ragina Vyriausybę neformuoti Kultūros ministerijos komandos be ministro
IPMA festivalyje dalyvaujantis fotografas Alvydas Lukys: „Niekada negalėjau daryti to, ko neleido sąžinė“
AP galerija išleido žymaus rašytojo Sigito Parulskio pirmąjį fotografijų albumą „Susmulkinta amžinybė“
Kauno kultūros bendruomenė susirinko į pirmąją asamblėją: stiprybė – laisvė, tikslas – vertybinė valstybė
Kultūros bendruomenė piktinasi dėl Vyriausybės neveiksnumo ir boikotuoja Kultūros ministerijos kvietimus
Opera-performansas „Saulė ir jūra“ – geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše