Fotoreportažas iš jaunų menininkų parodos „Šachmatų miesto kvartalai“ Nidos meno kolonijoje

Praėjusį šeštadienį, liepos 28 d., Nidos meno kolonijoje duris atvėrė jaunųjų menininkų paroda „Šachmatų miesto kvartalai“. Danutės Gambickaitės ir Gintarės Matulaitytės kuruotoje parodoje galima išvysti Marijos Šnipaitės instaliaciją, Lino Jusionio tapybą, Mildos Laužikaitės vaizdoprojekciją bei tekstinį kūrinį, Vytenio Buroko, Jono Vaitiekūno skulptūras, Vytauto Viržbicko, Justo Žekonio instaliacijas, Arno Anskaičio videodarbą bei Viktorijos Peleckaitės dėžutes-objektus.

Anot kuratorių, „parodos pavadinimas atsirado iš Johno Brunnerio romano „Šachmatų miesto kvadratai“. Jame pasakojama apie kelių projektuotoją, kuris pakviečiamas į Pietų Amerikoje esantį miestą Vadosą patobulinti miesto kelių sistemą, nors pastaroji ir taip jau be trūkumų.

Romanas parašytas pagal 1892 m. W. Steinitzo ir M. Chigorino žaistą šachmatų partiją, kurią galima rasti H. Golombeko vadovėlyje „Šachmatai“. Kiekvienas partijos ėjimas (išskyrus rokiruotę ir tris paskutinius) turi savo atitikmenį romano siužete. Parodoje susitelkiama ties bendra žaidimo atmosfera, neįgyvendinamais ėjimais, rokiruotėmis, apsirikimais ir neatkartotais trimis paskutiniais ėjimais. Nuoroda į romaną ir Steinitzo bei Chigorino partiją yra iš dalies spekuliatyviai pasirinktas pretekstas formuojamos parodos (meninkų, kuratorių ir institucijų ryšių) savirefleksijai.

Parodoje „Šachmatų miesto kvartalai“ neperimamas žymiosios Steinitzo ir Chigorino partijos modelis, neperpasakojamas ir Brunnerio romanas. Čia esti tam tikrų sąlyčio taškų su lietuvių kilmės literatūros kritiko Algio Budrio nuomone apie romaną: tai paini, prigrūsta veikėjų istorija, su kuria sunku susitapatinti bei kurios įvykiai vystosi mieste, atrodo, sukurtame siekiant vienintelio tikslo – būti vieta Brunnerio sukurtam „žmogiškajam šachmatų žaidimui“. Be to, čia nėra daugiau nieko, kas pagautų ir išlaikytų skaitytojo dėmesį.“

Parodos pavadinime įvelta klaida: žodį „kvadratai“ pakeičia žodis „kvartalai“. Ši klaida buvo atpažinta tik tada, kai suklydęs skaitytojas pagalvojo apie romano modelio perkėlimą į šiuolaikinio meno kontekstą. Toks „suklaidintas“ pavadinimas papildo ir mistifikuoja parodos idėją/as. Galų gale, mistifikaciją reikėtų suprasti kaip teigiamą ir trokštamą meno kūrinio/parodos/teksto apie parodą savybę, braižančią ir nustatančią šachmatų miesto kvartalus vaizduotės žemėlapyje.“

Tamsiame Nidos meno kolonijos angare išdėstytų jaunųjų kūrėjų darbuose paslapties, neišsakomumo, kartais ir nejaukumo nuojautas sustiprina  palubėje skraidžiojančios kregždės, kur ne kur iš stogo lašantis vanduo ir tiesiog ant sienos išdėlioti derlingos žemės prikimšti maišai, iš kurių viniojasi vijokliai. Drauge šie dėmenys kuria įvietinto projekto įspūdį, savitai konrtastuojančio su Nidos ritmu saulėtomis vasaros dienomis.

Paroda kolonijoje veiks iki rugpjūčio 31 d., tačiau neturintiems galimybės ten apsilankyti kviečiame pažvelgti į ją mūsų parengtame fotoreportaže:

Foto: Artnews.lt