Foto reportažas iš VDA aspirantų parodos „Akademijos“ galerijoje

Gegužės 17-21 dienomis Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ vyko VDA meno aspirantų paroda, kurioje savo darbus pristatė septyni meno licenciato vardo siekiantys kūrėjai.

Pirmajame galerijos aukšte įkurdintas Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“  savo struktūra ir turiniu simuliuoja muziejaus instituciją. Fiktyvų menininko sukurtą muziejaus ekspoziciją sudaro trys dalys: anksčiau sukurti darbai, specialiai trims išskirtinėms asmenybėms – kontraversiškam partizanui Antanui Kraujeliui, kovotojui už laisvę Romanui Kalantai bei Rembrandto kūrinį „Danajė“ sunaikinusiam Broniui Maigiui – skirti kūriniai bei iš sovietinio laikmečio surinktos įvairios knygos, dokumentai, nuotraukos. Skirtingo turinio, formos ir paskirties daiktai ir kūriniai, susitikę vienoje erdvėje ir įgavę muzealijų statusą, priverčia žiūrovą kurti savus naratyvus, rašyti naują šalies ar asmeninę istoriją.

Eglė Karpavičiūtė tęsia meno dokumentavimo ir „įšaldymo“ tapybos laike temą, atestacijai pateikusi nutapytą Evaldo Janso videoperformansą „Prasmingumo antologija“ (1 min 20 s, 2003 m.), kuriame koją prisirišęs virve menininkas nuo sienos visa jėga veržiasi į priekį ir krenta ant žemės. Pasikartojantį menininko veiksmą atliepia tapytojos darbų ciklas, kuriame kadras po kadro pertapytas beprasmis ir skausmą keliantis veržimasis. Paskutiniame darbe pertapytas menininko videodarbas, pateiktas Šiuolaikinio meno centre vykusioje parodoje „Lietuvos dailė 2000 – 2010: dešimt metų“, tokiu būdu tarsi parodant, kaip institucijose anestezuojamas bet koks tikrumo pojūtis. Videoperformanse užfiksuotas menininko veržimasis nuo baltos sienos paradoksaliai atsiduria baltame kube – ŠMC erdvėse, kurios menininkės pertapomos ir dar kartą perkeliamos į naujos parodinės erdvės kontekstą.

Mantas Lesauskas baigiamojo darbo tema pasirinko kolektyvinės atminties nagrinėjimą. Parodoje autorius pateikė objektus, savo forma, medžiagomis ar skleidžiamais garsais primenančius sovietmečio kasdienybę. Tačiau tyčia supainiodamas įprastas gerai pažįstamų daiktų funkcijas ar pakeisdamas jų medžiagiškumą, autorius nagrinėja pačios atminties veikimo mechanizmus ir kvestionuoja kolektyvinės atminties sąvoką. (galų gale, juk parodoje apsilankusiam dabartiniam dvylikamečiui šie objektai bus ne atminties, o pažinimo  įrankiai).

Antrajame galerijos aukšte buvo galima išvysti Austės Jurgelionytės – Varnės tekstilinę animaciją darbe „Kino teatras“, pamatyti savo balsą, kalbant į mikrofoną sujungtą su „Juodąja dėže“ Rūtos Mickienės instaliacijoje tuo pačiu pavadinimu bei permąstyti animacijos sąvoką, stebint Gintarės Valevičiūtės sukurtą nejudančios animacijos filmuką „Strigimai“, kuriame užfiksuoti užstrigusių klasikinių Walto Disney’jaus filmukų kadrai.

Kviečiame peržvelgti foto reportažą iš vos savaitę vykusios šiųmetinių VDA aspirantų ekspozicijos.

Dainius Liškevičius „Muziejus“, 2011

Dainius Liškevičius „Muziejus“, 2011

Eglė Karpavičiūtė „Pertapytas Evaldo Janso videoperformansas „Prasmingumo antologija“, 2011

Eglė Karpavičiūtė „Pertapytas Evaldo Janso videoperformansas „Prasmingumo antologija“, 2011

Manto Lesausko ekspozicija.

Manto Lesausko ekspozicija.

Ekspozicija antrajame galerijos aukšte.

Austė Jurgelionytė-Varnė „Kino teatras“, 2010 (fragmentas)

Rūta Mickienė „Juodoji dėžė“, 2011

Dainius Liškevičius „Muziejus“, 2011 (fragmentas)

Nuotraukų autorė: Evgenia Levin.