Ekskursija po parodą „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ bei dokumentinių filmų peržiūra NDG

Rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, 16.30 Nacionalinėje dailės galerijoje vyks ekskursija po parodą „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ su kuratore Laima Kreivyte.

Ekskursijos metu bus pristatyta parodos idėja ir keliami klausimai: kaip keitėsi moters vaizdinys ir koks jo santykis su skirtingomis ideologijomis; kodėl taip mažai vaizduojama konkrečių moterų, tačiau moters figūra dažnai tampa gyvybės metafora, motinystės simboliu, tautos alegorija, grožio objektu ar darbo žmogumi? Plačiau bus aptartos svarbiausios teminės grupės: „Didvyrės ir herojės”, „Socialiniai kūnai”, „Privačios erdvės”, „Moteris-puošmena” ir „Dekonstruota”.

Po šios ekskursijos, 17.30 val., vyks šeštoji parodą „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ lydinčios dokumentinio kino programos peržiūra „Tarp propagandos ir tiesos apie save“. Peržiūros programą sudarė kino kritikė Živilė Pipinytė.

Filmų programa:

„Jaunystės susitikimai”, 1969.  20 min., nespalvotas. LKS
Režisierius Liudgardas Maculevičius (1917-2004).

Filmo herojė – revoliucionierė Marytė Pelėdžiūtė – Norvydienė. Ji prisimena savo gyvenimą, revoliucijos metus Rusijoje ir 1918-uosius Lietuvoje ir savo mylimus vyrus, kurie taip pat buvo revoliucionieriai.

„Močiutė ir kulkosvaidis”, 1985. 20 min., nespalvotas. LKS
Režisierius Linas Lazėnas (1941-1986).

Linas Lazėnas dažniausiai kūrė sovietų valdžią ir ją Lietuvoje įtvirtinusius žmones šlovinančius filmus. Tarp jo herojų – Antanas Sniečkus, Kazimieras Liaudis, generolas Černiachovskis. Ko gero, panašus turėjo būti ir šis filmas, kurio herojė – keturiais karo šlovės ordinais apdovanota kulkosvaidininkė Danutė Stanelienė – Markauskienė. Tačiau nuvykę filmuoti režisierius ir scenarijaus autorius Ferdinandas Kauzonas įsitikino, kad ji visai nenori kalbėti apie savo didvyrišką praeitį. Ji nori ramiai bendrauti su savo anūkėlė, todėl nuolat veja kinematografininkus šalin. Matyt, supratusi, kad lengvai jų atsikratyti nepavyks, Danutė Stanelienė – Markauskienė prabyla apie tai, kas jai svarbiausia. 1985 m. SSSR jau buvo prasidėjusi „perestroika”, tad toks nelabai tipiškas didvyrės portretas jau galėjo būti priimtinas.

„Ištikimybė”, 1967. 10 min., nespalvotas. LKS
Režisierius Robertas Verba (1932-1994).

Filmas apie Panevėžio revoliucinio judėjimo veteranų chorą. Jie liko ištikimi savo jaunystės idealams. Režisieriui Robertui Verbai visada buvo įdomu supriešinti filmuose praeitį ir esamąjį laiką. Todėl jis fiksuoja ne tik veteranus, bet ir  tai, kaip šie seni žmonės paklūsta jaunai choro vadovei.

Iliustracija: kadras iš filmo „Močiutė ir kulkosvaidis”, 1985.