.

Diskusija ir tarptautinė grupinė paroda „Keturi kambariai su vaizdu“ galerijoje „Vartai“

Spalio 29 d. 16:30 val. galerija „Vartai” kviečia  į pokalbį „Šiuolaikinio meno kolekcionavimas: dėmesys konceptualiam ir minimalistiniam menui” ir iš kart po jo vyksiantį tarptautinės grupinės parodos „Keturi kambariai su vaizdu” atidarymą.

Pokalbio metu vyks diskusija tarp šiuolaikinio meno knygų autoriaus ir galeristo Daniel Marzona bei kuratoriaus ir rašytojo Julian Heynen. Po to atidarysime Daniel Marzona kuruotą parodą, kurioje menininkai Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas pristatys naujausius savo darbus.

„Keturi kambariai su vaizdu“ yra iš keturių personalinių ekspozicijų sudaryta grupinė paroda. Parodos dalyviai – menininkai Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas – buvo pakviesti eksponuoti savo kūrinius vienoje iš keturių galerijos salių. Kiekvienam jų buvo leista savo nuožiūra kuruoti ekspozicinę erdvę, tad parodos visuma pristato keturis intymius ir nepriklausomus požiūrius į galimas skulptūros formas.

Kertinis Arono Mehziono kūrybos elementas yra pusiau permatomų veidrodžių naudojimas. Patalpinti tarp dviejų simetriškai pastatytų identiškų figūrų šie veidrodžiai sukuria savo paviršiuje tobulą veidrodinio atspindžio ir pro veidrodį regimo priešais esančio tos pačios formos objekto persiklojimą arba tarpusavio skvarbą. Taigi veidrodžio paviršius leidžia matyti tiek atspindį, tiek prasiskverbiantį tikro daikto vaizdą. Sąveikaudami su skulptūromis tokie veidrodžiai paverčia, pavyzdžiui, ranką kartu ir dešine, ir kairia. Arono Mehziono kūriniai leidžia mums žvilgtelėti į keturių matmenų pasaulį, į kurį negalime įžengti, bet kuris visgi egzistuoja fizikos ir matematikos teorijos atveriamose galimybės erdvėse.

Anastasijos Sosunovos ir Andrea Zucchini instaliacija „Antra oda“, kurią įkvėpė post-industriniai peizažai ir dažnai varginanti gyvenimo nenatūralioje aplinkoje patirtis, nurodo į hibridinį metropolio materialumą, kaip šiuolaikinės tapatybės metaforą – pagamintą save. Pasitelkus dirbtinės galūnės konotacijas, ši instaliacija kviečia plačiau apsvarstyti, kas buvo prarasta ir laimėta šiandienos vėlyvojo kapitalizmo modelio pasekmėmis žmogaus kūnui. Menininkų kolaboracija veikia kaip estetinio ir antropologinio tyrimo metodas, globali prieiga prie asmeninių istorijų apie šeimą, namus, persikėlimą į kitą vietą ir nepritapimą.

Neringa Vasiliauskaitė savo kūriniuose ir instaliacijose ypatingą svarbą teikia objektų paviršiams, žaisdama su mūsų pažįstamų dalykų matymu per įvairius modifikacijos būdus. Buvusi Nicole Wermers studentė, Neringa renkasi kūrinių medžiagas atsižvelgdama į jų gebėjimą perteikti daugialypes reikšmes ir neretai dviprasmiškus pasakojimus, kurie kalba apie asmeniškus ir kartu politiškus reiškinius. Jos darbai atrodo pažįstami ir kartu atkeliavę iš kito pasaulio, tradiciški ir kartu technologiškai pažangūs, sukeldami daugybės skirtingų žmogiškųjų būvių apmąstymus.

Johannesas Waldas apmąsto pamatinius skulptūros elementus, tyrinėdamas judesio, emocijos, laiko, fiziškumo ir savivokos išraiškos būdus. Nors autorius naudoja menininkų šimtmečius naudotas tradicines metodikas ir technikas, jo kūriniai peržengia klasikinės skulptūros sampratos ribas. Atskiros eksponuojamų darbų dalys palieka erdvės keleriopoms interpretacijoms, leisdamos paties žiūrovo suvokimui užbaigti kūrinį.

Danielis Marzona

Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai

 Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai

Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Hotel Pacai, Clear Channel

 Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“

Informacinis rėmėjas
LRT

Už bendradarbiavimą dėkojama „Daniel Marzona“ galerijai.

Iliustracijoje: Neringa Vasiliauskaitė, Tablecloth, 2018. Foto Neringa Vasiliauskaitė