.

Vidinės užtvankos: videomenas iš Izraelio

 

 

nir-evron-a-free-moment-2011

Šiuolaikinio videomeno iš Izraelio programą parengė ir NDG auditorijoje pristatys Tel Avivo Šiuolaikinio meno centro kuratorė Chen Tamir. Programa pasiūlys plačią Izraelio eksperimentinio videomeno apžvalgą istoriniame, socialiniame ir politiniame šios unikalios ir sudėtingos šalies kontekste.

2016 m. birželio 7 d., 18 val.

Įvadinė dalis: Izraelio videomeno raida nuo 1990 metų iki šių dienų

Šis vakaras skirtas istorinei Izraelio videomeno apžvalgai. Chen Tamir kalbės apie ekonomikos liberalizavimą devintame ir dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, aptars, kokią įtaką tai darė žiniasklaidai bei technologijoms, stipriai paveikusioms Izraelio šiuolaikinio meno sceną.

Doron Solomons
Mano pauzių kolekcija (My Collected Silences), 1996, trukmė – 4 min

Doron Solomons yra vienas pimųjų Izraelio menininkų, pradėjęs dirbti suvideo, kaip pagrindine medija. Dirbdamas televizijoje, jis rinko filmuotą medžiagą, kurią panaudojo  savo pirmame filmeMy Collected Silences.Jame iš nufilmuotų interviu įrašų iškirptas tylos vietas Solomons sumontuoja į vientisą filmą. Žiūrovui belieka spėti, kas buvo pasakyta prieš ir po, palikta vietos nuojautai, o kartu ir tuštumai. Solomons yra nufilmavęs dar keletą panašia strategija besiremiančių darbų, kuriuose, išnaudojant banalias kasdienybės akimirkas, sukuriama iškalbinga tyla.

Yael Bartana
Virpantis laikas (Trembling Time), 2001, trukmė – 6 min 20 s

Yael Bartana yra garsi Izraelio videomenininkė, o jos darbasVirpantis laikas, ko gero, žinomiausias iš jos ankstyvųjų filmų. Šiame filme, kaip ir likusioje menininkės kūryboje, tyrinėjami ritualai, kurie formuoja tautinį identitetą. Kasmet minintAtminties dieną(prisimenamos Izraelio karių ir žuvusių nuo terorizmo civilių aukos) dvi minutes kaukia sirenos. Net ir greitkeliu skubantys vairuotojai sustoja pakelėse iškilmingai pabūti tyloje. Bartanos kamera fiksuoja greitkelį nuo tilto. Sulėtindama ir pagreitindama judantį vaizdą, jį sluoksniuodama, menininkė sukuria keistą vaiduoklišką atmosferą, kurios intensyvumą sustiprina garso takelis.

Guy Ben Ner
Moby Dick, 2000, trukmė – 12 min 39 s

Guy Ben Ner – žinomas literatūros šedevrų ekranizatorius buitinėmis sąlygomis, į kurias jis įtraukia savo šeimą ir kasdienybėje ją lydinčius daiktus. Šiame filme menininkas kartu su savo dukra virtuvėje suvaidina klasikinę kapitono ir baltojo banginio istoriją. Filmas tampa žaismingu eksperimentu, atskleidžiančiu videomeno galimybes bei kultūrinių reiškinių įtaką individo gyvenimui.

Roee Rosen
Dvi moterys ir vyras (Two Women and a Man), 2005, trukmė – 16 min 15 s

Roee Rosen filme pateikia tyrinėtojos Annos Kastroff papasakotą istoriją apie menininkę siurrealistę Justine Frank. Nepaisant to, kad Frank buvo antisionistė, ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ji gyveno Izraelyje. Marginalė, radikalė, feministė, kuriai įtaką darė George Bataille kūryba ir Sabatianizmas – viduramžiais atsiradęs mesianistinis judėjimas.Dvi moterys ir vyras – vienas iš ankstyvųjų Rosen filmų pavyzdžių, kuriame veikia stiprūs moterų charakteriai, o atskirti tikrovės nuo fikcijos beveik neįmanoma.

Nir Evron
Laisva akimirka (A Free Moment), 2011, trukmė – 4 min

Šį filmą sudaro vienas kadras, kurį nufilmavo 35 mm juostos kamera, pritvirtinta prie unikalaus nuotoliniu būdu valdomo įrenginio. Kamera juda bėgiu pagal užprogramuotą choreografiją trys vienalaikiai apsisukimai sudaro įsimintiną vaizdinę struktūrą – Tell el-Ful pilį. Pilies, esančios ant kalno Jeruzalės šiaurės rytuose, statybas 1966 m. finansavo Jordanijos karalius Husseinas. Šešių dienų karas 1967 m. darbus nutraukė. Izraelio kariai prieš Jordaniją laimėjo mūšį, vykusį būtent ant šio kalno. Šiandien pilies sienos tapę griuvėsius, nuo kurių matyti Jeruzalės senamiestis, Pisgat-Ze’ev vietovė, Palestinos teritorijoje esanti Ramala ir beveik Izraelio dydžio plotai nuo Negyvosios iki Viduržemio jūros.

2016 m. birželio 8 d., 18 val.

Konflikto ir militarizacijos reprezentacija šiuolaikiniame Izraelio videomene

Antroje dalyje išvysite kuratorės atrinktų Izraelio menininkų filmų, po kurių vyks diskusija, programą.

Boaz Arad and Miki Kratsman
21:40, 2002, trukmė – 6 min 3 s

Arad ir Kratsman, vieni iš žinomiausių Izraelio menininkų, paprašė gatvėje sutiktų žmonių suvaidinti ministro pirmininko Yitzhako Rabino nužudymą, kuris įvyko 1995 m. Filmavimas vyko toje pačioje gatvėje, kurioje Rabinas buvo nušautas. Praeiviai suvaidino septynerių metų senumo įvykius,skolindamišiam spektakliui savo kūnus bei fiziškai susitapatindami su istorijos protagonistais, turėjusiais didžiulę įtaką Izraelio istorijai. Filme autoriai atskleidžia žmogiškosios atminties paradoksalumą.

Ruti Sela
Garbės paradas (Pride Parade), 2005, trukmė – 3 min

Religingumas bei kraštutinių dešiniųjų idėjų įtaka Izraelio visuomenėje vis stiprėja. Jeruzalėje tai ypač jaučiama. 2002 m. nedidelė LGBT aktyvistų grupė organizavo pirmąjį gėjų paradą. Žydų ir musulmonų ortodoksai ypač piktai reagavo į šio renginio kasmetį augimą. 2005 m. religingas žydas nudūrė tris parado dalyvius. Eisenos organizavimas nuolat susiduria su daugybe kliūčių. Sela fiksuoja religinę opoziciją, kuri bando garbės paradą paversti gėdos paradu, tačiau gėdingai pasirodo patys protestuotojai.

Itamar Rose
Arafatas lankosi Sderote (Arafat Visits Sderot), 2012, trukmė – 5 min 40 s

Itamar Rose žinomas kaip absurdiškų situacijų, į kurias bando įtraukti praeivius, kūrėjas. Šiame filme menininkas prašo Sderoto miestelio, kuris nutolęs į šiaurę nuo Gazos ir yra dažnasHamastaikinys, gyventojų, kad šie įsivaizduotų esantys palestiniečiai. Žmonių reakcijos išduoda baimę ir rasistines nuotaikas, bet kartu ir suteikia nedidelę viltį dėl galimo abipusio supratimo atsiradimo.

Rinat Kotler
Super Tiger, 2009, trukmė – 6 min

Šiame filme pirmiausiai matome vaikus, kurie saulėtą dieną parke pataikauja kino kamerai. Staiga pasigirsta žaislinės bombos sukeltas sprogimas.Vaikai, reaguodami į įvykį, pradeda elgtis kaip naujienų tarnybos žurnalistai, kuriuos tokiose situacijose beveik kasdien galima išvysti per televiziją. Kameros buvimas leidžia vaikams susikurti fiktyvią tikrovę ir ją išgyventi.

Raafat Hattab
Bidun Enwan / Be pavadinimo (Bidun Enwan / Untitled), 2009, trukmė – 4 min 6 s

Sulėtintame, dramatiškame kadre matome vyrą, semiantį vandenį. Vėliau šis vyras su kibiru vandens eina link alyvmedžio. Veiksmas vyksta Rabino aikštėje, priešais Tel Avivo savivaldybę; vanduo  iš aikštėje esančio fontano. Alyvmedis – taikos simbolis tuo pačiu  primena ir žydų naujakurių nuolat deginamus palestiniečių alyvmedžius. Šiuo filmu Hattab iškelia individualios ir kolektyvinės atsakomybės klausimus, taikos bei vietos poetiškumo ir kompleksiškumo problemą.

Dor Guez
Arbūzai po lova (Watermelons Under the Bed), 2010, trukmė – 8 min

Dor Guez gimė krikščionių palestiniečių ir Izraelio žydų šeimoje. Jo darbuose nuolat iškyla identiteto klausimas. Šiame filme Guez klausinėja savo šeimos narių, kaip jie susigyvena su savo komplikuota etnine tapatybe. Pagrindiniai filmo akcentai – kaktusas ir arbūzas  vietos augalai, simbolizuojantys Izraelio identitetą.

Malki Tesler
Purvas (Dirt), 2011, trukmė – 3 min 4 s

Kartotinai atlikdama paprastai nepastebimus veiksmus, Tesler atkreipia dėmesį į kasdienį smurtą. Menininkė mėto vienkartinius įrankius Tel Avivo gatvėje, o valytojas, eidamas iš paskos, juos kantriai renka. Izraelyje dauguma valytojų yra vyresnio amžiaus neturtingi išeiviai iš Etiopijos. Dėl kalbos ir išsilavinimo trūkumo jie neturi galimybių integruotis į Izraelio visuomenę.

Roy Menachem Markovich
Ir mes dirbome (And We Worked), 2011, trukmė – 10 min

Menininkas filmuoja savo senelę, kurios prisiminimai apie holokaustą nuolat pertraukiami. Jos atėję aplankyti ir pagerbti kariai tų prisiminimų taip pat nevertina rimtai – jiems tai kaip pramoga.

Apie kuratorę

Chen Tamir yra Šiuolaikinio meno centro Tel Avive kuratorė, taip pat -Artis(Izraelio vizualiojo meno sklaida užsiimanti institucija) darbuotoja. Ji užėmė vykdomosios direktorės pareigas jaunų menininkų rezidencijų centreFlux fabrikas(Flux Factory), buvo atsakinga už programąVera Listmeno ir politikos centre. Baigė magistro studijas Bardo koledžo Kuratorystės studijų centre Niujorke. Jos kuruotos parodos pristatytosArt in GeneralirWhite Boxgalerijose Niujorke,Kitchener-Waterloo,Southern Albertameno galerijose, NacionalinėjeSaskatchewangalerijoje, Toronto universitete,TPWgalerijoje Kanadoje beiIzraelio skaitmeninio meno centreirBat Yammuziejuje Izraelyje.

Paskaitos bei diskusija vyks anglų kalba. Filmai rodomi originalo kalba su angliškais ir lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas. Be registracijos.

Renginį iš dalies remia Kultūros taryba.

Papildomą informaciją teikia Živilė Etevičiūtė tel. (8 5) 2195965, zivile@ndg.lt

Iliustracijoje kadras iš Nir Evron filmo „Laisva akimirka” (A Free Moment). 2011