.

„Tapyba iš Estijos“ Senamiesčio menininkų galerijoje/dirbtuvėje

Spalio 22 dieną, šeštadienį, 17 val. Senamiesčio menininkų galerijoje/dirbtuvėje (Totorių 22- 4, Vilnius) atidaroma paroda „Tapyba iš Estijos“, pristatanti jaunųjų tapytojų – Lauros Pold, Maarit Murkos, Siirjos – Liisos Eelmos kūrybą.

Laurai Pold (g. 1984) artimas koliažas, – tiek klasikinis, formavęsis XX a. meno istorijoje, tiek koliažas kaip priemonė meno kūriniu perteikti įvairias būsenas, kurias įvardinti žodžiais ar paaiškinti tekstu yra sudėtinga. Tai net trukdytų, nes menininkę domina žmogaus emocinio stovio kaita, negebėjimas viską kontroliuoti. (Laura Pold Tartu universitete lankė filosofijos ir psichologijos paskaitas).  Toms neįvardijamoms būsenoms perteikti Laura naudoja tapybą, video, poeziją. Ant paveikslų klijuoja gipsą, šalia didelių molinių skulptūrų eksponuoja joms permažus kiautus, tuščias liejimo formas, ant drobių ir tapo, ir siuvinėja.

Maarit Murka (g. 1981) – viena garsiausių Estijos fotorealisčių. Paveikslų temos gimsta iš asmeninių istorijų, asmeninių patirčių. Dažnai kaip pagrindinę veikėją tapo save.

Šioje parodoje eksponuojamas 16 paveikslų ciklas ir video filmas „Plaukų galia“ (Hairpower“.2010). Pagrindiniu motyvu pasirinkusi epizodą iš nebyliojo filmo „Žanos d‘Ark kančia“(režisierius Carl Th. Dreyeris, 1928) ji tapo Žanos galvą nukirptais prieš egzekuciją plaukais.

Plaukų kirpimo veiksmu iš herojės atimama dalis asmenybės. Šį veiksmą supa mitai ir tabu. Jaunuoliams kariuomenėje skutamos galvos, plaukus nusiskuta vienuoliai budistai. Ilgi vešlūs moterų plaukai rodo jų sveikatą ir t.t. Video filme Maarit kerpa plaukus savo tėvui ir motinai. Tai kūniškas ritualas, menininkės šeimoje perduodamas iš kartos ir kartą.

Sirja-Liisos (g. 1973) paveikslų motyvai – erdvės, kuriose nėra žmonių. Erdves, kuriose esama tam tikrų konstrukcijų, daiktų, jos primena tuščias scenas, šiose, regis, tuoj turėtų prasidėti veiksmas, bet viskas apimta sąstingio. Vaikystėje skaityta Jenso Sigsggardo knyga „Pale vienas pasaulyje“, joje aprašytos mažo berniuko klajonės po tuščią saulėtą miestą, metafizinė knygos nuotaika atsikartoja ir kūriniuose.

„Mane traukia tuščios vietos, kuriose kiekvienas gali imti kurti nuosavą pasaulį nuo pradžių. Šį momentą aš ir renkuosi pagrindine savo paveikslų tema. Visa, kas mus supa, yra tarsi tušti įrenginiai gyvenimo dramoms. Kaip ir pats tapybos procesas. Turi drobę, dažus, vaizdinį, bet kas iš viso to išeis, neaišku“,  – sako tapytoja.

Paroda veiks iki lapkričio 14 d.