.

Parodą „Milijonas ir viena diena“ lydinti mėgėjiško kino programa bei parodos katalogo pristatymas NDG

Gruodžio 10 dieną, penktadienį, Nacionalinė dailės galerijoje vyks tarptautinę kino ir videomeno parodą „Milijonas ir viena diena“ lydinčią mėgėjiškam kinui skirta programa. 16.30 val. visi norintys kviečiami į edukacinį susitikimą su eksperimentinio ir dokumentinio kino kūrėju Jonu Čergeliu. 18 val. NDG Auditorijoje žiūrovai turės galimybę pamatyti mažai rodyto šeštojo-devintojo dešimtmečių Lietuvos mėgėjiško kino programą, sudarytą iš 1957-1985 metais sukurtų Vidmanto Valento, Narcizo Freimano, Jono Čergelio, Vitolio Laumakio, Juozo Ruzgo, Jono Lauraičio, filmų.

Susitikime su eksperimentinio ir dokumentinio kino kūrėju, iki šiol aktyviai kuriančiu Panevėžio „kino metraštininku” Jonu Čergeliu bus galima išgirsti apie parodoje „Milijonas ir viena diena” rodomą „Dokumentinį filmą”, kurį J. Čergelis kūrė kartu su eksperimentinio kino režisieriumi ir spalvinga alternatyviosios kultūros figūra Artūru Barysu. Autorius pristatys savo eksperimentinius kino pasakojimus, supažindins su primirštomis, originaliomis kino kūrimo technikomis, pasidalins savo patirtimi atsakydamas į susitikimo dalyvius dominančius klausimus.

Parodą „Milijonas ir viena diena” lydinčios mėgėjiško kino peržiūros metu pristatoma šeštuoju-devintuoju dešimtmečiais sukurtų Lietuvos kino mėgėjų filmų programa. Filmai atrinkti siekiant parodyti mėgėjiškame kine vyravusią ideologinę opoziciją to meto oficialiam sovietiniam propagandiniam kinui, mėgėjiškų filmų įvairovę, originalias filmų autorių idėjas, iš kurių įkvėpimo dažnai sėmėsi ir kino profesionalai. Nepaisant filmų sukūrimo laiko, juose drąsiai išreiškiama autoriaus pozicija. Asmeninę kūrybinę laisvę kino mėgėjai reiškė kurdami pačių skirtingiausių žanrų ir stilių filmus – nuo politiškai angažuotos dokumentikos iki erotikos. Skirtingi ir profesionalaus kinematografinio išsilavinimo neturėjusių kūrėjų likimai. Vieni pastebėti, įvertinti ir pakviesti dirbti oficialioje kino ar televizijos industrijoje, kiti – atrasti tik po sovietinės sistemos žlugimo, tretiems – kinas liko laisvalaikio leidimo forma.  

Kino mėgėjų kūryba sovietiniu laikotarpiu buvo gana populiari, jos entuziastų būta nemažai. Rajono kultūros centrai neretai turėjo savus kino mylėtojų klubus. Rengti regioniniai, respublikiniai, sąjunginiai ir tarptautiniai mėgėjiško kino konkursai, kuriuose aktyviai dalyvavo ir lietuviai. Tačiau šiandien to laikotarpio kino mėgėjų filmai neretai žinomi tik siauram žmonių ratui, o filmų kopijos dažniausiai saugomos asmeniniuose archyvuose, tad jų likimas – turint omenyje kino juostos trapumą – sunkiai prognozuojamas. Taigi šis įdomus sovietmečio Lietuvoje egzistavęs fenomenas po truputį grimzta į užmarštį. 

Programoje pristatomi mažai rodyti mėgėjiški Vidmanto Valento, Jono Čergelio, Vitolio Laumakio, Juozo Ruzgo, Jono Lauraičio 1957-1985 m. sukurti filmai.

Programa:

Vidmantas Valentas, Narcizas Freimanas
Baltas paukštis, 1976, 8‘, dvd

Vidmantas Valentas, 
Eksperimentas,  1978-9, 9‘, dvd

Jonas Čergelis 
5.31, 1984, 5‘, dvd

Skinkis, 1984, 3′, dvd

Vitolis Laumakys, 
Anekdotas išėjo pasivaikščioti, 1966, 9′, dvd

Rankena be durų, 1971, 10′, dvd

Juozas Ruzgas
, Kartais pavasarį…, 1957, 20‘, dvd

Jonas Lauraitis
, Placdarmas, 1985, 3‘, dvd

Tą pačią, 17.30 val. vyks tarptautinės kino ir videomeno parodos Milijonas ir viena diena katalogo pristatymas NDG auditorijoje. Pristatyme dalyvaus parodos kuratoriai Giedrius Gulbinas, Eglė Mikalajūnaitė, Dovilė Tumpytė, vienas iš katalogo rengėjų Tautvydas Bajarkevičius, filosofas Nerijus Milerius.

Iliustracijoje: kadras iš Juozo Ruzgo filmo „Kartais pavasarį”, 1957.