.

Georges Rousse sukūrė trijų dimensijų instaliacijas Vilniui

Nuo š.m rugsėjo 28 d. (atidarymas 18 val.) iki spalio 25 d. buvusiame „Geležiniame kablyje“ (Kauno g. 5) vyks Georges Rousse meninių instaliacijų paroda, kuri veiks darbo dienomis nuo 11 iki 17 val.

Pasaulinės reikšmės menininkas iš Prancūzijos Georges Rousse su dukra Ann Julie Rousse, (kuriančia garsinę instaliaciją, kuri papildys tėvo darbus) nuo rugsėjo 21 d. intensyviai dirba buvusiame „Geležiniame kablyje“. Pastatą savo instaliacijai menininkas pasirinko dar 2008 metais, kai projekto vykdytojų buvo pakviestas į Vilnių ieškoti apleistų miesto erdvių.

Daugeliui gerai žinomo įspūdingo pastato viduje esančiose šoninėse nišose Rousse įrengs dvi instaliacijas: konstruktyvinę – architektūrinę, ir spalvinę. Projektas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vizualiųjų menų programos dalis.

Georges Rousse gimė 1947 m. Paryžiuje, kur šiuo metu ir gyvena. Nuo 1983 m. dalyvauja tarptautinėse meno bienalėse (Paryžiuje, Venecijoje, Sidnėjuje), yra gavęs nemažai įvertinimų. Menininkas savo kūryboje apjungia kelias meno sritis: architektūrą, tapybą, fotografiją ir skulptūrą. Bet pirmiausia jis yra fotografas, kuris fotografiją suvokia kaip aplinkos visumą, kaip architektūrinę formą, kur šviesa, laikas ir erdvė sujungiama naujam objekto gyvenimui ir filosofijai. „Šiame pastate  mane labiausiai sudomino lubos su apskritimu ir dekoracijomis, niša ir kolonos. Ši salė greičiausiai buvęs teatras, o instaliacijos įgarsinimas susijęs su erdve ir jos turimais garsais “, – pastebėjimais dalinasi menininkas.

G.Rousse dirba išskirtinai su erdve, dažniausiai su apleista ar palikta erdve.

Vietos pasirinkimą sąlygoja erdvės šviesa, kuri inspiruoja menininką ir jis, naudodamas ją kaip tapytojas drobę, sukuria fotografiją, pasitelkdamas architektūrą, tapybą, skulptūrą. Objektas tampa tarsi universalaus pasaulio vizija, kurį įkūnijo autorius.

Fragmentuodamas erdves G.Rousse pasirenka tik dalį pastato, sujungia praeitį ir dabartį, apeliuoja į būsimas transformacijas ir gyvenimą. Kaip kilo mintis rinktis tokias apleistas erdves? „Tai susiję su mano karta, esu gimęs po karo. Mano tėvas buvo karininkas. Nors gimiau Paryžiuje, labai daug laiko praleidau kituose Prancūzijos miestuose, užsienyje, kur būdavo karinės bazės ir pan. Ilgą laiką gyvenome Berlyne. Kai augau, nemažai laiko leisdavau apleistuose po karo pastatuose, tie įspūdžiai pasiliko mano atmintyje.  Būdamas paauglys, turėjau foto aparatą, mėgau fotografuoti tas apleistas erdves. Ir dabar mano darbas yra fotografuoti, tai susiję su vietos, kurioje dirbu, atmintimi. Nužvelgiu šią vietos atmintį iš tolo“, -pasakoja G.Rousse.

Ar Jums negaila darbo, pastangų, idėjų, energijos žinant, kad Jūsų kūrinys susinaikins kartu su erdve, kurioje gimė?„Ne. Mintis yra išnaudoti šias erdves; tai laikinas, efemeriškas darbas. Nei ši vieta, nei pastatas man nepriklauso, net jei viskas būtų mano, man nereikia to kolekcionuoti ar laikytis sau. Mano fotografinis darbas yra tos vietos, to darbo atminimas“.

Plačiai visame pasaulyje žinomo menininko darbus galima pamatyti ne vien Europoje  bet  ir kitų kontinentų erdvėse. Paklaustas ar pirmą kartą dirba rytų Europoje menininkas papasakoja apie projektus Bratislavoje, Varšuvoje, paskui Helsinkyje. „Bet pirmą kartą dirbu Baltijos šalyse. Kitais metais turiu projektą Maskvoje. Kelionės yra svarbi mano darbo dalis, dirbau Japonijoje, Australijoje, Lotynų Amerikoje, Indijoje. Mėgstu keliauti, pažinti kitas kultūras“.

Ką manote apie Vilnių? „Gražus, ramus miestas; graži architektūra. Vilniuje gyveno Romain Gary (prancūzų rašytojas, diplomatas).  Paskui jis persikraustė į Nicą, kurioje ilgą laiką gyvenau ir aš, ir mano tėvai. Tai tarsi simbolinis mano ryšys su Vilniumi“.

Kalbino Laura Almantaitė