Author Archives: Boris Symulevič

„Nuo idėjos iki reprodukcijos“ – naujas projektas J. Meko centre

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS), bendradarbiaudama su Jono Meko vizualiųjų menų centru Vilniuje pradeda konceptualių parodų-projektų ciklą, aktualizuodama tarpdiscipliniškumo mene sampratą.

Šį sociokonceptualų projektą gruodžio 18 dieną, 19 val. pradės LTMKS tęstinių performansų projektas „Nuo  idėjos iki iliustracijos“ ir Lietuvos performanso klasikų Džiugo Katino ir Lino Liandzbergio kuruojamas lietuviškų performansų archyvinės medžiagos projektas „performa.doc“.

2009 metų rudenį duris atvers mobilus Depo muziejus, sumanytas kaip demokratiškenė interaktyvi Nacionalinio muziejaus alternatyva. Muziejus ne tik kaups kūrinių fondą, bet ir rūpinsis viešaisiais ryšiais, muziejaus akcininkų – menininkų kūrybos sklaida, nuomos kūrinius parodoms ir pan.

Nuo sausio 8 d. iki vasario 5 d. ketvirtadieniais Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga ir Jono Meko vizualiųjų menų centras pristatys penkias autorines video menininkų kūrybos peržiūras, pavadintas „Video ekranu“.

Pagrindinis projektas „Nuo idėjos iki reprodukcijos“ (Niir) aprėps žinomų tarpdisciplininį meną, šiuolaikinę muziką, performansus ir literatūrą kuriančių menininkų – Dainiaus Liškevičiaus, Evaldo Janso, Rolando Rastausko, Andriaus Kviliūno, Karolio Jankaus, Jono Zagorsko, Aurelijos Maknytės, Kęstučio Šapokos, curaredg – ir menininkų grupių „SODA“, „Modestas ir Laura“ kūrybos sferos skalę.

Ji driekiasi nuo diskusijos su klasikinio meno kanonais, vartotojiškos, masinės kultūros kritikos, institucinio meno, iki vaizdo, garso, kalbos kūniškumo ir (pa)sąmonės kontekstuose tyrinėjimų. Šis projektas savitai reinterpretuoja fluxus tradicijas ir kartu kritiškai simuliuoja populiariąją kultūrą, kuria interaktyvią diskusinę erdvę ir formuoja improvizuotą demokratišką muziejų.

Performansas bus traktuojamas ne kaip griežtas meninis kanonas, bet kaip atspirties taškas, kur  menininkai savaip interpretuos tiek savo, tiek šiuolaikinio aktualaus meno situaciją, atliks performansus, juos dokumentuos, perdirbs ir kurs jų replikas – įkūnys, reprodukuos ar multiplikuos idėjas.

Gruodžio 18 d. 19 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre projektą pradės performansai. Nuo sausio 6 dienos JMVMC lankytojai galės išvysti  visų performansų videodokumentacijas, sekti menininkų idėjos trajektorijas, o nuo 2009 m. sausio 15 dienos ir kai kurių performansų artefaktines ir video interpretacijas, replikas, perdirbimus. Specialiai „Niir“ sukurtame bloge blogas.lt/niir autoriai  pateiks savo mintis ir komentarus.

Projekto uždarymą vasario 6 dieną vainikuos žinomo šiuolaikinės literatūros atstovo, menininko, Rolando Rastausko multimedijinis skaitymo performansas „Deguonis“.

Privati meno kolekcija – kaip likimas

Š. m. lapkričio 20 d. 17.00 val. Marijamplės kultūros centre ((Kauno g. 3) atidaroma mokslininko, knygotyros profesoriaus ir pedagogo Vlado Žuko surinkta paroda. Ji pavadinta Prancūzijoje kūrusio skulptoriaus Antano Mončio žodžiais „Aš tikiu, kad mes sugrįšime dar kada į Lietuvą“.

Prof. Vl. Žukas sako, kad „polinkis kolekcionuoti, matyt, yra įgimtas – ir aš nuo paauglystės metų rinkau pašto ženklus, knygas, vėliau meno kurinių reprodukcijas, keramiką. Dar vėliau atėjo eilė paveikslams – jie tapo viso likusio gyvenimo pasija”.

Marijampolės parodoje atstovaujamos trys išeivių dailininkų kartos. Prof. Vl. Žukas aiškina, kad “vieni dailininkai, 1944-ųjų vasarą apleisdami tėvynę, buvo jau subrendę kūrėjai, kiti – vos pradėję studijas pasitraukė iš Lietuvos. Daugiausiai jaunuolių studijavo Vokietijoje, Vytauto K. Jonyno įsteigtoje Freiburgo Dailės ir amatų mokykloje. Trečiai grupei priklauso kitose šalyse gimę dailininkai”.

Marijampolės parodoje bus rodoma visa žymioji 20 amžiaus lietuvių išeivių kūrybos puokštė: iš JAV – Vytauto K. Jonyno, Viktoro Petravičiaus, Kazio Varnelio; iš Australijos – Vaclovo Rato, Henriko Šalkausko, Leono Urbono kūriniai; Prancūzijai atstovauja Vytautas Kasiulis, Žibuntas Mikšys, Antanas Mončys, Pranas Gailius ir kiti.

Dailėtyrininkas Helmutas Šabasevičius rašydamas pratarmę rengiamam spaudai Vl. Žuko kolekcijos katalogui, rašo: „Dailės kolekcionavimo tradicija Lietuvoje siekia 17 amžių – pirkdami ir rinkdami tapybos, skulptūros kūrinius, Lietuvos šviesuoliai ugdė savo ir savo aplinkinių meninį skonį, rėmė dailininkus, skatino jų kūrybinę raišką”.

Lietuvoje gyvenantys dailininkai į šią Vl. Žuko aistrą reagavo įvairiai. Tapytojas Leonas Katinas: „Jūs gudrus – investuojate į meną”. Profesorius Paulius Galaunė: „Džiaugiuosi, kad užsikrėtėte tokia gražia liga”. Kaunietis bibliofilas Vincas Liakas: „Dabar žinau, kodėl Lionutė (žmona) neturi kailinio palto – jis kabo ant sienų”.

Apie užsienio lietuvių meno kolekcionavimą sovietmečiu Vl. Žukas prisimena: „Paveikslus surasti padėdavo spauda, užsienyje gyvenę pažįstami, dailininkai. Susirašinėjant pasakodavau apie savo užmojus. Dažnai autoriai būdavo geranoriški, skirdavo paveikslą. Likdavo tik atsisiųsdinti. Bet tuometinis paštas buvo cenzūruojamas, kartais konfiskuodavo. Geresnis kanalas – siųsti per rankas. Kartais atveždavo ir patys dailininkai. Nors ir juos tikrindavo muitinės. Ir trečia problema – atsilyginimas. Pinigais nebuvo galimybių, tad siunčiau knygas, kultūros žurnalus, daug užsienio dailininkų darbų per rankas mainiau į Lietuvoje gyvenusių dailininkų kūrinius – bet viskas buvo sekama, laiškai cenzūruojami, dėl susirašinėjimų buvau kviečiamas į saugumą”. Dėl šių reikalų prof. Vl. Žukas nebuvo išleidžiamas ne tik į tolimesnį užsienį, bet 1987-siais net į Lenkiją.

Vis dėlto, dailėtyrininko H. Šabasevičiaus žodžiais, „Vl. Žuko rinkinio eksponatais galima iliustruoti kone visą 20 amžiaus Lietuvos dailės istoriją“.

Išeivijos lietuvių dailininkų paroda „Aš tikiu, kad mes sugrįšime dar kada į Lietuvą“ Marijampolės kultūros centre truks iki š. m. gruodžio 18 d.

Vilmanto Marcinkevičiaus personalinė paroda Danijoje – Identitetas

Šeštadienį, lapkričio 1-ąją, 14 val. buvusioje Roskildės dujų gamykloje „Roskilde Gasværk“, šiuolaikinio meno galerijoje Galleri NB (http://roskilde.gallerinb.com/) atidaroma žinomo lietuvių menininko, tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus paroda Identitetas, kurioje bus pristatyti naujausi dailininko tapybos darbai, 5 naujų akvatintų ciklas bei naujai išleista knyga pavadinimu Identitetas.  Parodą atidarys LR ambasadorė Danijos Karalystėje Rasa Kairienė ir Roskildės kultūros komiteto pirmininkas Evan Lynnerup.

Daugiau nei dešimtį metų su dailininku bendradarbiaujanti galerija Galleri NB nuolatos rengia parodas, kuriose pristato įžvalgumu pasižyminčio, perprantančio žmonių slapčiausias mintis, svajones, džiaugsmus ir rūpesčius menininko darbus. Vilmanto darbai pasižymi daugialypumu, tačiau visuomet turi vieną pagrindinę temą, per kurią menininkas išreiškia save tapybos pagalba. Vilmantas tapo pasiduodamas akimirkos nuotaikai, įsigyvendamas į ją – tai suteikia jo darbams tam tikro gylio, kviečia žiūrovą savianalizei, kuri yra būtina tam, kad visi galėtume kurti savąją tapatybę.

Ilgametė pažintis su Vilmanto tapyba padėjo pamatus daugybei Galleri NB surengtų parodų ne tik Danijoje, bet ir kitose užsienio šalyse, kurių pirmoji pristatoma tapatybės tema. Šia menininko paroda ir bus paminėtas menininko glaudaus bendradarbiavimo su Danija dešimtmetis. Nuo šiol visos ateityje planuojamos rengti parodos turės vis naujas temas.

Parodai atrinktus, naujai sukurtus darbus vienija tapatybės tema. Galerijos leidykla taip pat ką tik išleido ir retrospektyvinę, gausiai iliustruotą Vilmanto knygą, kurioje apžvelgiama menininko pastarųjų dešimties metų kūryba. Joje galima rasti meno istorikės ir kuratorės Ingeborg Bugge parašytą kerinčiai įdomų straipsnį apie menininko kūrybą pavadinimu  AMO, ERGO SUM –  apie  meilę  ir tapatybę Vilmanto kūryboje.

Knygoje taip pat minimas ir penkių akvatintų ciklas, kurį specialiai šiai parodai menininkas sukūrė garsiosiose švedų grafikos meno dirbtuvėse Atelje Larsen. Šie penki darbai, kurių kiekvienas spaudžiamas keturiasdešimčia vienetų, buvo kuriami nuo 2008 m. birželio mėnesio, jų unikali specifika prisideda prie Vilmanto, kaip tarptautinio lygio menininko, įvaizdžio kūrimo.

Lietuvos publikai atskirai pristatyti nereikia. Jis – vienas žymiausių šiandienos menininkų, (dar tituluojamas “karališkuoju dailininku”), kurio kūryba mėgstama ir vertinama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o labiausiai – Danijoje. Menininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Danijos galerijomis, jau dešimtmetį garsina Lietuvos vardą Danijos kultūriniuose sluoksniuose bei plačiojoje visuomenėje. Vilmantas (g. 1969), baigęs Vilniaus dailės akademiją, dirbo ir kūrė Vilniuje, aktyviai rengė parodas bei organizavo tarptautinius meno projektus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, yra surengęs nemažai savo personalinių parodų JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje. Vilmantas yra ir garsių oficialių ir privačių asmenų portretų autorius. Vienas garsiausių jo portretų yra 2004 metų princo Joakimo ir princesės Aleksandros atvaizdas. Sąraše taip pat rašytojas  Leif Davidsen, pirmojo pasaulio IT instituto Londone įkūrėjas Peter Kirstein.

Parodą rengia galerija Galleri NB, bendradarbiaujant su LR ambasada Danijoje, o ją remia LR Kultūros ministerija ir Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras Vilniuje.
Paroda Identitetas veiks iki lapkričio 29 d.

Liana Ruokytė-Jonsson
LR kultūros atašė Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje

Dailės kritikai piktinasi Vilniaus savivaldybės cenzūra

Vilniaus savivaldybė, uždraudusi Neries pakrantėje statyti skulptūras, sulaukė viešo intelektualų pasipiktinimo.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (Aica) Lietuvos sekcijos nariai Vilniaus valdžiai nusiuntė pareiškimą, kuriame Savivaldybės sprendimus įvertino kaip iššūkį visai Lietuvos meninei bendruomenei.

Atskirus laiškus nusiuntė skulptorius Mindaugas Navakas ir architektas Linas Tuleikis. Skulptorius savo laiške kreipiasi tiesiogiai į draudimo iniciatorių Vidmantą Martikonį. „Rašydamas šias eilutes, nesitikiu, kad jos jus kaip nors paveiks, bet viliuosi, kad jūsų politinė karjera bus trumpa“, prognozuoja savo laiške skulptorius.

„Balso.lt“ skaitytojams siūlome perskaityti visus Savivaldybei nusiųstus laiškus ir dailėtyrininkų pareiškimą:

VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Tarybai

Vilniaus miesto merui
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos kolegijai
Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetui

PAREIŠKIMAS

dėl VšĮ „VEKS 2009“ Viešųjų erdvių humanizavimo programos cenzūros

Skulptoriai Robertas Antinis, Mindaugas Navakas ir Vladas Urbanavičius dalyvauja VšĮ „VEKS 2009“ Viešųjų erdvių humanizavimo programoje. Visi trys autoriai VšĮ „VEKS 2009“ užsakymu sukūrė site specific, t. y. konkrečioms miesto vietoms numatytus kūrinius. Tokie plačiajai visuomenei skirti projektai įgyvendinami visame pasaulyje (Lietuvoje – nuo 1993 m.). Jais siekiama pristatyti nekonvencionalų požiūrį į miesto erdves, intelektualiai provokuoti žiūrovą, aktyvinti žmonių vaizduotę. Būtent šių tikslų siekia ir aukščiau minėtųjų menininkų įgyvendinamas VšĮ „VEKS 2009“ Viešųjų erdvių humanizavimo programos projektas. Visi trys darbai sudaro vientisą kompleksą, „asistuojantį“ naujajai Nacionalinei galerijai, ir dėl to turi būti išdėstyti palyginti netoli naujojo muziejaus pastato. Projekto trukmė – iki 2009 m. pabaigos. Tuo atveju, jei visuomenė bei jos deleguoti savivaldybės atstovai nutartų, kad projektas sėkmingas, praturtina Vilniaus urbanistinį audinį, pagal atskirą sutartį su menininkais kūriniai galėtų tapti ilgalaikiais miestovaizdžio ženklais.

Skulptorių Antinio, Navako ir Urbanavičiaus pasiūlymus teigiamai įvertino VšĮ „VEKS 2009“ kviesti Lietuvos ir užsienio ekspertai. Vilniaus miesto savivaldybės prašymu programos ir jos sudėtinių dalių – site specific objektų – meninę vertę patvirtino Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos dailininkų sąjunga. Kūrybinės organizacijos atsiliepė į neįprastą savivaldybės atstovų reikalavimą, kadangi suteikdamos papildomą konsultaciją tikėjosi, kad paskatins biurokratus įveikti abejones, priimant teigiamą sprendimą dėl leidimo pastatyti žinomų menininkų kūrinius pasirinktose miesto erdvėse.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos kolegija 2008 m. rugsėjo 18 d. pritarė skulptorių Antinio, Navako ir Urbanavičiaus projektui ir nusprendė leisti menininkams pastatyti kūrinius projekte numatytose vietose. Tačiau 2008 m. spalio 2 d. vykusio Tarybos kolegijos posėdžio dalyviai Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko p. Vidmanto Martikonio iniciatyva persvarstė ankstesnį Tarybos kolegijos nutarimą ir ignoruodami VšĮ „VEKS 2009“ ekspertų bei šalies kūrybinių sąjungų rekomendacijas pasiūlė autoriams keisti jau ir iš dalies įgyvendintą projektą (visi trys autoriai pagal autorines sutartis su VšĮ „VEKS 2009“ baigė kurti numatytus skulptūrinius objektus). Motyvuodama tuo, kad skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus objektas „Krantinės arka“ (2008, plienas, 2200x1200x100 cm) stilistiškai disonuoja su Vilniaus pilių ansambliu, Tarybos kolegija priėmė sprendimą uždrausti statyti jį numatytoje vietoje Nėries krantinėje priešais Energetikos muziejų.

Šį Vilniaus savivaldybės Tarybos kolegijos sprendimą vertiname kaip iššūkį visai Lietuvos meninei bendruomenei. Manome, kad ignoruodama profesionalų („VEKS 2009“ ekspertų, Lietuvos architektų ir Lietuvos dailininkų sąjungų, bei paveldosaugininkų) nuomonę Vilniaus savivaldybės Tarybos kolegija viršijo jai suteiktus įgaliojimus. 2008 m. spalio 2 d. Tarybos kolegijos sprendimą vertiname kaip ideologinės cenzūros atvejį, keliantį grėsmę nuomonių įvairovei ir kūrybinės išraiškos laisvei.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos prezidentė Ramutė Rachlevičiūtė

Nariai: Alfonsas Andriuškevičius, Rasutė Andriušytė-Žukienė, Aldona Dapkutė, Erika Grigoravičienė, Lolita Jablonskienė, Giedrė Jankevičiūtė, Raminta Jurėnaitė, Ingrida Korsakaitė, Kęstutis Kuizinas, Laima Laučkaitė-Surgailienė, Viktoras Liutkus, Elona Lubytė, Rita Mikučionytė, Rūta Pileckaitė, Tojana Račiūnaitė, Eglė Rindzevičiūtė, Helmutas Šabasevičius, Skaidra Trilupaitytė, Danutė Zovienė

Vilniaus miesto savivaldybės kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto Pirmininkui Vidmantui Martikoniui

Jums, kaip politikui, turėtų būti žinoma apie glaudų estetikos ir ideologijos ryšį.  Todėl, neleisdami pastatyti parinktoje vietoje pagal VEKS programą sukurtos Vlado Urbanavičiaus skulptūros, jūs, prisidengdami pasiteisinimais apie grožį, bandote sugrąžinti į mūsų gyvenimą politinę cenzūrą. Mūsų kartos menininkai puikiai atsimena tuos apgailėtinus laikus, kai valdininkai nesibodėdavo koja paspirti  į parodos atranką atneštus kūrinius. Mums atrodo, kad jūs vėl pradedate šį pavojingą žaidimą. Rašydamas šias eilutes, nesitikiu, kad jos jus kaip nors paveiks, bet viliuosi, kad jūsų politinė karjera bus trumpa.

Mindaugas Navakas, skulptorius

VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ Tarybai

Vilniaus miesto merui
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos kolegijai
Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetui

ATVIRAS LAIŠKAIS
2008-11-03

Visada sulaukiama geresnių rezultatų, kai pasirinkimą lemią profesionalus požiūris. Vlado Urbanavičiaus skulptūra “Krantinės arka” bene sėkmingiausias VšĮ “Vilnius – Europos kultūros sostinė” programos “Viešųjų erdvių humanizavimas” projektas. Jis stebina savo aštriu, tačiau ir labai jautriu kontekstualumu, kai skulptūros forma darniai susikalba su supančia aplinka. Atrodo, kad darbui negalėjo būti geresnės vietos. Tai ne tik mano, kaip specialisto nuomonė, tačiau apie šį darbą labai teigiamai atsiliepė ir visi pasisakę Vilniaus architektų ekspertų tarybos nariai – patys geriausi Vilniaus konteksto žinovai. Todėl keista, kad savivaldybės derinančios instancijos ignoruoja profesionalų nuomonę ir iki šiol nesuderina projekto. Manau, kad toks nesiskaitymas peržengia jų kompetencijos ribas.

Pagarbiai, Linas Tuleikis, architektas, projekto bendraautorius

Šaltinis: balsas.lt

Savaitės radinys: UbuWeb

Kiekvieną savaitę pristatome Jums įdomią meno nuorodą. Šį kartą tai UbuWeb – avangardo archyvas, tikras lobynas senų žurnalų, video ir audio įrašų: www.ubu.com

„Menų mugė: FeelArt“ – sparnai jauniems Lietuvos menininkams

Nesibaiminant rudeninio oro išdaigų, spalio 11 d. Trakų Vokėje Grafo J.Tiškevičiaus dvare įvyks „Menų mugė: FeelArt“, kurioje be populiarių muzikos atlikėjų, pasirodys ir visas būrys jaunųjų Lietuvos menininkų. Festivalyje bus galima ne tik pasigrožėti meno kūrėjų darbais, išvysti įspūdingus audiovizualinio meno projektus, bet ir patiems prisidėti prie kūrybinio proceso. Praūžus „Menų mugei: FeelArt“, jos organizatoriai žada Vilniaus centre įkurti galeriją „Meno mėnulis“.

„Menų mugės: FeelArt“ organizatoriai sakė, jog pirmiausia gimė idėja ne organizuoti festivalį, o įkurti meno galeriją. Tačiau kiekvienam tokio pobūdžio projektui įgyvendinti reikalingos nemažos lėšos. Tuomet buvo sumanyta surengti menų festivalį, kaip atspirties tašką siekiamo tikslo link. Šios menų mugės siekis – į renginį sukviesti ir su lankytojais supažindinti kuo daugiau jaunųjų Lietuvos menininkų bei gyvos elektroninės muzikos atlikėjų ir prodiuserių.

Pasak festivalio organizatorių, norima Vilniaus ir kitų miestų publikai pristatyti eksperimentuojančius ir aktyviai kuriančius šiuolaikinius garso, vaizdo ir kitų meno kultūrų atstovus. „Menų mugėje: FeelArt“ pasirodys po „Aroma“ slapyvardžiu pasislėpęs jaunas fotografas Romanas Orlovas. Vaikinas pristatys savo pirmąją parodą „Pre-Raw“, kuria norima atskleisti vakarėlių metu išryškėjančias „išgrynintas“ žmonių emocijas. Šmaikščia instaliacija „Žiūrėk, Tu šypsais!” festivalio dalyvius žada nudžiuginti autorė „La‘cocca“, kuri projekto įgyvendinimui panaudojo seniai niekam nereikalingus daiktus.

„Menų mugės: FeelArt“ metu jauna menininkė Kristina Matijošaitytė ne tik pristatys savo darbus „Tapyba ant šilko“, bet ir visiems norintiems festivalio dalyviams leis prisijaukinti šią jausmingą kūrybos techniką. Vytautas Rakauskas žiūrovų akims pateiks fotografijų parodą „Nakties pasaka“, bandydamas atskleisti tai, kas kartais atrodo visai netikra. Jaunasis menininkas taip pat pristatys savo dokumentinį filmą, kurio tema „Neformalios elektroninės muzikos judėjimas Lietuvoje operatoriaus akimis“.

Grafo J.Tiškevičiaus dvare į atvirą diskusiją pakvies paskaitos „Psichodelinio meno apybraiža“ organizatoriai. Jie ne tik skatins išsakyti savo nuomonę apie psichodelinį meną, bet ir sieks išsklaidyti stereotipišką požiūrį į jį. Festivalio dalyvius žada nustebinti dar daugiau jaunųjų menininkų darbų, performansų, elektroninės muzikos bei vizualinių projektų sintezė. Nuolat atsinaujinanti festivalio svetainė www.feelart.lt intriguoja naujais kūrėjų pasirodymų aprašymais.

Svarbiausia, jog visos „Menų mugės: FeelArt“ metu surinktos lėšos bus skirtos galerijos „Meno mėnulis“ įkūrimui. „Galerijos įkūrimo idėją pagimdė noras stebėti, kaip jaunieji menininkai mokosi, nevaržomai kuria ir augina savo svajones. Šiuo metu dar nėra suformuota tinkama aplinka, kuri padėtų jauniesiems menininkams tvirtai atsistoti ant kojų. Dėl šios priežasties jie dažnai lieka neįvertinti ar nepastebėti. Sieksime, jog meno galerija taptų tam tikru inkubatoriumi, kuriame „užauginsime“ jaunuosius menininkus ir paskatinsime juos kurti bei drąsiai eksperimentuoti“, – sakė festivalio organizatoriai.