2025 07 17

Grupinė paroda „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Borders are Nocturnal Animals“ Šiuolaikinio meno centre

artnews.lt

Parodos „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Borders are Nocturnal Animals“ ekspozicijos vaizdas. Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Vilnius, 2025. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Iki rugsėjo 14 d. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) veikia Neringos Bumblienės ir Emilie Villez kuruota grupinė paroda „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Borders are Nocturnal Animals“ (architektė Gabrielė Černiavskaja).

Parodoje pristatomi menininkai (-ės):
Andrius Arutiunian, Beyond the post-soviet su Anna Zvyagintseva, Louisa Bufardeci, Shilpa Gupta, Danylo Halkin, Agnė Jokšė, Nikita Kadan, Nikolay Karabinovych, Zhang Kechun, Viktor & Sergiy Kochetov, Jiři Kovanda, Agnieszka Kurant, Sandra Monterroso, Ciprian Mureșan, Deimantas Narkevičius, Marija Olšauskaitė, Prabhakar Pachpute, Vandy Rattana, Christine Rebet, Christian Salablanca, Algirdas Šeškus, Emilija Škarnulytė, Slavs and Tatars, Anastasia Sosunova, Shimpei Takeda, Kota Takeuchi, Thu Van Tran, Nomeda & Gediminas Urbonas, Aaron Young, Shen Yuan

Šio projekto išeities taškas – geopolitinė suirutė, sukelta Rusijos karo Ukrainoje. Parodoje tyrinėjama Lietuvos ir ją supančio regiono kolonijinė istorija, įpinant ją į platesnį tarptautinį naratyvą ir išryškinant tarpusavio sąsajas. Koks normalumas įmanomas tebesitęsiančio konflikto kaimynystėje, praėjus trejiems metams nuo plataus masto invazijos pradžios gyvai stebint pasikartojančią istoriją? Parodoje atskleidžiamos skirtingų pasaulio regionų istorijos, ilgą laiką užgožtos dominuojančių galios diskursų.

Parodos pavadinime slypi nuoroda į Lubos Jurgenson esė „Kai mes pabudome. 2022 m. vasario 24 d. naktis: invazija į Ukrainą“ („Quand nous nous sommes réveillés. Nuit du 24 février 2022: invasion de l’Ukraine“, Verdier, 2023), kurioje rašoma: „Sienos yra naktiniai gyvūnai, jos juda, kol mes miegame. Turėtume visada būti budrūs.“ Ekspozicijoje susitelkiama į invazijos grėsmę, praeities okupacijų šmėklas ir išliekančias tikėjimo bei kalbos sistemas, kuriomis grįsta šio regiono gyventojų stiprybė ir atsparumas priešinantis represijoms. Pristatomi menininkai, pasitelkdami vaizduotę, poeziją ir protėvių išmintį kaip politinius įrankius, taip pat taikydami tiesiogines, dokumentines prieigas, tyrinėja sudėtingą kolonijinę istoriją, dabartinę tikrovę ir bando įsivaizduoti ateitis.

Energijos klausimas parodoje nagrinėjamas atsižvelgiant į galios santykius, veikiančius gamtos išteklių kontekste – jėgas, formuojančias valstybių politiką ir kraštovaizdį, kur eksploatacinė veikla išryškėja kaip pastovus kolonijinės priespaudos bruožas. Ekologinės eksploatacijos ir karo pasekmės pristatomuose darbuose atskleidžiamos per ilgai po konfliktų išliekančius toksiškus pėdsakus ir randus kraštovaizdyje. Žvilgsnis į landšaftą peržengia kartų̃ ribas ir virsta refleksija apie istorijos kartojimąsi bei giluminį laiką. Parodoje energija taip pat vaizduojama kaip dvasinė varomoji jėga, o gamta – kaip pasipriešinimo katalizatorius, aktyvuojamas per ikimodernius ritualus ir tikėjimus, saugančius kultūrinę tapatybę.

Paroda „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Borders are Nocturnal Animals“ pirmąsyk buvo pristatyta 2024 m. rudenį meno erdvėse KADIST ir „Palais de Tokyo“ Paryžiuje, Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste. Šį kartą paroda parengta bendradarbiaujant su KADIST ir apima gausų šios meno organizacijos kolekcijos kūrinių rinkinį, taip kuriant dialogą su pirmosiose parodose Paryžiuje pristatytais menininkais ir jų darbais.

Fotografijos: Andrej Vasilenko

Nikita Kadan „Nacionalinis kraštovaizdis (Buitinio aptarnavimo namai)“, 2018. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Agnieszka Kurant „Sentimetite (invazija į Ukrainą 38/100, iš 4 skyriaus: Pasaulio pertvarkymas), 2022. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Shimpei Takeda „Žymė Nr. 1, Kegono krioklys“ ir „Žymė Nr. 10, Iwase bendroji ligoninė – Sugavara, Fukušima”, 2012. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Shen Yuan „Dérive“, 2015. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Shilpa Gupta „100 ranka pieštų mano šalies, Indijos, žemėlapių“, 2014. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Ciprian Mureșan „Pamirštos statulos“, 2020. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Christian Salablanca „Hueso de culebra (Instaliacija #2)“, 2021. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Marija Olšauskaitė „Rami būtis“, 2024. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Zhang Kechun, iš serijos „Geltonoji upė“, 2011–2012. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Jiři Kovanda „Dvi baltos krūvelės, 1980-ųjų ruduo, Karolio tiltas, Maneso tiltas, Praha“, 1980 ir „Baltas siūlas namie, 1979 m. lapkričio 19–26 d., Praha“, 1979. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Deimantas Narkevičius „Europa 54°54’-25°19“, 1997 ir „Akmenys Po Du“, 2023. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Deimantas Narkevičius „Akmenys Po Du“, 2023. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Algirdas Šeškus „Spalio vidurio retrospektyva“, 2012. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Anastasia Sosunova „Mano akies obuolys“, 2024. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Anastasia Sosunova „Preyer“, 2024. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Anna Zvyagintseva „Pasodinti lazdą“, 2019–2022 ir Danylo Halkin iš serijos „Optiniai protezai“, 2022–2024. Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Vilnius, 2025. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Sandra Monterroso „Rombo para sanar No. 2“, 2023 ir Vandy Rattana „Prey Veng“ (iš serijos „Bombų tvenkiniai“), 2009. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Thu-Van Tran „Iš žalios į oranžinę“, 2016. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Emilija Škarnulytė „The Footstones in Night Writing“, 2015 ir „Herbaria“, 2024. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Emilija Škarnulytė „The Footstones in Night Writing“, 2015. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Andrius Arutiunian „Baigties trauka“, 2024. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Slavs and Tatars „Kvietinis mula“, 2011. Nuotrauka: Andrej Vasilenko

Foto