Trijų naujų parodų atidarymai KKKC Parodų rūmuose

2017 m. gruodžio 12 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) gruodžio 15 d., penktadienį, atidaromos naujos parodos: 17 val. vyks šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio parodos „Medžio raižinio efektas“ ir katalogo pristatymas. 18 val. atidaromos Mykolės tapybos darbų paroda „Gamtovaizdis” ir Sonatos Žiži kūrybos paroda „Faktūros. Jūra. Krantas. Miškas“.

Mykolės tapybos darbų paroda „Gamtovaizdis”

Tai bus antrasis svarbus jaunosios lietuvių kartos menininkės pasirodymas Lietuvoje ir pirmoji personalinė paroda Klaipėdoje po sugrįžimo iš Paryžiaus ir Kopenhagos, kur ji praleido dešimt savo gyvenimo ir kūrybos metų.

Parodoje bus eksponuojama tiek rinktinių ankstyvesnės kūrybos darbų kolekcija, tiek naujausi ir dar niekur neeksponuoti ir nepublikuoti Mykolės darbai. Du mėnesiai, šį pavasarį praleisti meno rezidencijoje Suomijoje gilinantis į tos šalies ir Lietuvos tapybinio peizažo panašumus bei skirtumus, davė gana netikėtų rezultatų – sukurta spalviškai ir stilistiškai visiškai naujų, energingų, dinamiškų ir iš esmės savitų darbų serija. Tik šiemet į Lietuvą gyventi sugrįžusi menininkė sulaukė Lietuvos kultūros tarybos palaikymo tuo pačiu kūrybiniu principu atlikti penkių Lietuvos regionų ieškojimus, teptuką pasitelkiant kaip pagrindinį meninio tyrimo instrumentą. Šioje parodoje bus pristatyti pirmieji minimo penkių regionų projekto darbai su Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos gamtovaizdžiais, atliktais unikaliu menininkės tapybos stiliumi.

Vis dėlto Klaipėdos publika jau turėjo progos su Mykolės kūryba susipažinti iš labai arti, kai šią vasarą Karklės festivalio metu menininkė „Žilvičio“ stovykloje teptukais ir dažais darbavosi prie vieno iš stovyklos poilsinių namelių sienos. Pasibaigus festivaliui milžiniškas (8,5×3,4 m) unikalus sieninės tapybos kūrinys liko puošti „Žilvitį“.

Pati Mykolė apie savo kuriamą peizažą kalba kaip apie kažką poetiško, lyriško, tačiau ir labai apčiuopiamo bei racionalaus: „Peizažo tema yra ypatinga. Gamtoje nėra politikos, blogų istorijų ar kokių nors ketinimų apskritai – tik nuolatinis atsinaujinimas, tačiau tuo pat metu ji – tarsi istorinis dokumentas, gulintis prieš mūsų akis. Jį galime skaityti lapą po lapo, sluoksnį po sluoksnio. Jame nėra nieko atsitiktinio, viskas turi savo istoriją, tačiau ar be žmogaus kam tai rūpi? Žmogus daiktams suteikia prasmes, o gamta – tai „aklas ir betikslis gyvenimo troškimas” ir nuolatinis cikliškas atsinaujinimas. Man patinka savo kūryboje išreikšti tai, kaip gamta sugeria žmogaus pastatytas struktūras ir šiukšles, kaip visa tai tampa peizažo dalimi. Peizažas, kurį aš tapau, yra tarsi tuščia teatro scena, bet kartu joje jaučiamas judėjimas ir virsmas, kuris atsirado praeityje, yra ir bus visada.“

Prancūzų menotyrininkė Ingrid Luquet-Gad Mykolės peizažus apibūdina kaip „plačiai besidriekiančius, šiaurietiškus kraštovaizdžius, primenančius neapgyvendintas erdves, kuriose glūdi deformacijų užuomazgos. Vaizduojamose scenose gamta visuomet vešli, o dangus vaiskus ir platus, bet taip pat gali pasirodyti, kad peizažą lyg švininis skliautas slegia tam tikras svoris“.

Apie autorę

Mykolė Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts) įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Viena iš Baltijos šalių meno konkurso „Jaunojo tapytojo prizas 2013” laimėtojų. Yra surengusi personalinių parodų Vilniuje, Paryžiuje (Prancūzija), Danijoje. Dalyvauja užsienyje vykstančiose grupinėse parodose, meno simpoziumuose, pleneruose. Daugiau informacijos apie menininkę: www.mykole.com

Tekstilės menininkės Sonatos Žiži paroda sudaryta iš kelių segmentų – tekstilės objektų, kostiumų, nuotraukų, vaizdo ir garso projekcijų. Gamtos ir jūros tema menininkės kūryboje atsiskleidė 1997 metais. Tuomet gimė kostiumų kolekcijos „Gelmių būtybė“ (1997 m.) ir „Po vandeniu“ (1998 m.). Palaipsniui tema plėtėsi. Rengdama projektą „Jūra. Baltai“ (2016 m.), Sonata pirmą kartą prisistatė kaip fotomenininkė. Įdomu tai, kad būtent fotografija jai padėjo naujai pažvelgti į tekstilę, peržengti kostiumo ribą ir pradėti darbuotis su sluoksniais. „Tekstilės sluoksniai – kaip laiko bangos“, – sako menininkė, kurdama objektus iš pirmapradžių medžiagų – džiuto, lino, medvilnės, vilnos.

Sonatos Žiži kūrybos paroda „Faktūros. Jūra. Krantas. Miškas“

Šioje parodoje Sonata Žiži peržengia kostiumo kaip taikomosios dailės objekto eksponavimo ribas ir kviečia žiūrovą patyriminiam pasivaikščiojimui jūros, smėlio, medžio paviršiais. Menininkei labai svarbūs įsižiūrėjimai, kai bangų linijos, medžio žievė ar judančio kranto grafika transformuojasi į objektų ir drabužių siluetus. Netikėtai susijungę skirtingi pavidalai sukuria vientisumo ir vienovės išgyvenimą, perpintą įspūdžio galia. Sužaiskime, sako autorė, vaizduotės žaidimą – aplinkui fantasmagoriškai fragmentuotos faktūros: nuotraukos, pulsuojantys vaizdai, tekstilės ir kostiumo objektai, žiūrovo šešėlis – tai tik dar viena judanti linija parodos faktūroje. Susijungus šiems pojūčius estetizuojantiems segmentams, prieš mus atsiveria meninė realybė.

Apie autorę

Sonata Žiži nuo 1995 m. kuria drabužių kolekcijas, kostiumus spektakliams, organizuoja ir režisuoja renginius, veda kostiumo kūrybines dirbtuves. Jos išsilavinimas apima rūbų modeliavimo, vizualinio dizaino ir kultūros vadybos sritis. Nuo 1999 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, dalyvavo parodose Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Rygoje, Rostoke, Gdynėje, Kaliningrade. 1997 m. kostiumas „Gelmių būtybė“ laimėjo pagrindinį prizą „Auksinė adatėlė“ Baltijos šalių vieno modelio konkurse „Mada. Menas. Muzika“.

Menininkės motto: kurti įkvepia gamta. Gyventi – miestas.

Parodos veiks iki 2018 m. sausio 14 d.

Minimi menininkai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *