Tiesos krizė

2017 m. kovo 20 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Post-Truth-cartoon

Tikriausiai ne vienas per pastaruosius mėnesius savo kasdieniniuose pokalbiuose ar susirašinėjimuose esame įterpę juokelį apie „netikras naujienas“ (angl. fake news), „alternatyvius faktus“ (angl. alternative facts) ar „post-tiesą“ (angl. post-truth). Atrodo, jog dėl tiesos jaudinamasi mažiau, nei dėl nuomonės. Prezidento rinkimai JAV, gerokai nustebinę visą pasaulį, be nenuspėjamojo naujojo Amerikos vadovo atnešė (o gal veikiau iškėlė) ir kitą nemenką problemą – tiesos krizę. Kol valstybių vadovai ar kandidatai į vadovų postus bei solidūs spaudos atstovai skelbia skubios kovos su netikromis naujienomis būtinybę, tą „netikrovę“ būtų puiku iš pradžių gerai atsijoti. O kas gi iš tiesų yra netikros naujienos kol kas nė nesutariama – kuo jos skiriasi nuo įprastos sąmoningos propagandos, kuri anaiptol ne naujas informacijos „kuravimo“ būdas, ar nuo šiek tiek sutirštintos „tiesos“, siekiant didesnio interneto vartotojų paspaudimų skaičiaus. Panašu, jog ribos tarp šių kategorijų gan lanksčios, o tiesa – slidus kūnas, įslystantis tai į vieną, tai į kitą išraiškos rūbą.

Problemos sudėtingumą tik dar sparčiau išplėtė skaitmeninės technologijos, kuriose informacijos perdavimo greitis, algoritmai ir žmogaus polinkis į sensacijas susipina į vieną nesustabdomai lekiančią ir augančią gniūžtę. Tiek socialiniai tinklai, ypač Facebook, tiek paieškos sistemos – Google – pagaliau atvirai ėmėsi kalbėti apie jų padarytą ir daromą įtaką vartotojų politiniam apsisprendimui – tad ir pasaulinei politikai – kuomet algoritmai nekontroliuojamai „šėlo“ švaistydamiesi netikromis naujienomis ar, tiesiog, dezinformacija. Amerikiečių teoretikas Bejamin H. Bratton net pasiūlė terminą „Algoritmų demokratija“ šiai naujai virtualios ir fizinės politikos susipynimo tvarkai apibūdinti. Pridėkime dar nenumaldomą žmogaus poreikį faktus pakreipti tokiu kampu, kuris geriausiai įsistato į pateikiamo argumento rėmus, ir tiesos paieškos tampa išties sudėtingos, ypač, kai dalijimosi informacija greitis peržengia bet kokias tos informacijos suvirškinimo galimybes. Slysdama per antraščių srautą akis užkliūva tik už tave nustebinti žadančios istorijos. O ir pati istorija neretai neperskaitoma iki pabaigos ar pernelyg įsigilinant. Jei vis dar skaitote šias eilutes, tuomet netikras naujienas jums gal atskirti kiek lengviau, nei nemenkai daliai kitų vartotojų.

Štai ir randame galimą tikrumo atsijojimo įrankį – teksto skaitymą. Pastaraisiais metais kultūros specialistai jau ne kartą girdėję ar net įgyvendinti mėginę raginimą užsiimti visuomenės medijų raštingumo gerinimu, atidų teksto skaitymą tikriausiai yra pasirinkę kaip vieną iš galimų raštingumo ugdymo strategijų. O giluminis teksto skaitymas, kaip žinia, yra semiotikos mokslo ašis. Tad semiotikas Dmitrij Gluščevskij pakvies panagrinėti semiotikos suteikiamus įrankius šiandieninėje tikrovės krizėje. Ar semiotika vis dar gali būti aktuali algoritmų demokratijoje?

Tiesa ar tikrumas nemenkiau lankstus ir vizualiniuose tekstuose. Ypač – fotografijoje, kuri, nors ir pretenduoja dokumentuoti tikrovę, nuo pat atsiradimo pradžios ta tikrove manipuliuoja. Menotyrininkė Agnė Narušytė ir menininkė Akvilė Anglickaitė, pastaraisiais metais aktyviai gilinusis į tikrumo ir fotografijos santykį, bendrame pokalbyje pasivaikščios po foto-tikrovės labirintus. O meno kritikė ir kuratorė Monika Kalinauskaitė atrinks ir kaitalios tikrumo/tiesos filtrus nagrinėdama menininkės Indrės Šerpytytės parodą  „Patyrimo nebuvimas“. Parodoje pristatomas kūrinys „2 spalvos sekundės“, kuriame pati Google paieškos sistema, ar tiksliau trumpas jos „glitchas“, pertrūkis, sukūrė abstrakčius post-fotografinius paveikslus. Sensacinga tikrovė tampa spalvine gama, atkartojančia pačių algoritmų informacijos rūšiavimo logiką.

Tačiau ar nesinori paklausti – ką tokios tiesos krizės situacijoje gali nuveikti menas? Ar meno politiškumas, kurio ypač po Brexit ir JAV prezidento rinkimų reikalaujama iš meno iš tiesų padėtų pakreipti tikrovę gerąja linkme? O gal be atviro politiškumo yra kitų būdų veikti už meno ribų? Danų rašytojas ir kuratorius Toke Lykkebergas tekste „Smuikavimas Romai degant“ kalbės apie meno suspendavimą nepaprastosios padėties metu.

Kantraus skaitymo!

Iliustracijoje: New Yorker žurnalo karikatūra. Tekstas karikatūroje: Atleiskite, Jeannie, jūsų atsakymas buvo teisingas, bet Kevinas savo neteisingą atsakymą išrėkė garsiau už jus, tad jis ir gauna taškus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *