Fotoreportažas iš festivalio „Transmediale“ Berlyne

Berlyne vasario pradžioje (1-6 d.) kaip ir kasmet vyko festivalis Transmediale. Prasidėjęs kaip alternatyva didžiajam kino festivaliui Berlinale, nuo videomeno festivalio jis išsiplėtė iki medijų meno festivalio, kol galiausiai persivadino demokratiškiau – „meno ir skaitmeninės kultūros“ festivaliu. Ir išties nemažai iš šių metų dalyvių sunkiai galėtum įvardinti menininkais, nes jie ir patys vengia šio žodžio, prisistatydami kaip socio-politiniai medijų aktyvistai, hakeriai, kovotojai už teises ir t.t. Žinoma, kaip ir kasmet Transmediale išlaikė savo skirtingus formatus, kurių dalis buvo susiję su menu. Visa programa suskirstyta į parodą, konferencijas, diskusijas, performansus, kūrybines dirbtuves, videoperžiūras ir šiemet naujieną – atvirąją zoną. Joje susibūrė menininkai, dizaineriai ir aktyvistai diskutavo apie laisvąją/nemokamą kultūrą, įskaitant Facebook‘o kritiką, autorines teises ir menininkų santykį su jomis ir t.t. Ne vienas kalbintas kolega stebėjosi kiek šiais metais daug festivalio dalyvių rodo/kuria procesus, o ne fiksuotus kūrinius. O pats festivalis atrodė kaip nuolat vykstančios kūrybinės dirbtuvės bei kolegų susitikimo vieta.

Vienuoliktasis „Transmediale“ festivalis su tema „Response: Ability“ pristatė daugiau nei 150 skirtingų tarpdisciplininių projektų ir jame dalyvavo daugiau kaip 170 menininkų, tyrėjų ir medijų aktyvistų. Šį festivalį galima įvardinti kaip kuriantį stiprų paralelinį diskursą šiuolaikiniam menui ir pritraukiantį visiškai kitokios publikos nei įprasta regėti Berlyno baltuosiuose kubuose ar industrinėse erdvėse.

Festivalis kaip ir kasmet vyko Pasaulio kultūrų rūmuose.

Perfomansai

Ir diskusijos sutraukdavo šimtus dalyvių.

„Facebook“ buvo kritikuojamas ir interpretuojamas ne viename projekte.

Minios dalyvių ir renginių kaip ir kiekviename festivalyje kūrė smalsumo, greičio ir įtampos jausmą.

Nidos meno kolonija su partneriais sukūrė lėtąją zoną „TRACES Tea Lounge“.

Čia su puodeliu žolelių arbatos galėjai atsipalaiduoti

Ir pasišnekučiuoti su kolegomis arba sudalyvauti radijo laidoje – didžiąją pokalbių dalį ir Transmediale renginius dokumentavo slovėnų projektas Artisttalk.eu.

Lėtoji zona buvo įsikūrusi „Open zone“ erdvėje, kur projektai kasdien migruodavo tarp korių.

Vienas iš projektų buvo dalyvaujamasis „Wanted & For Sale Office” stendas, kur festivalio dalyviai galėjo apsikeisti daiktais arba pasidalinti savo subjektyviais maršrutais po festivalį.

Vienas iš išskirtinių festivalio bruožų yra žinių dalijimasis ir kūrybinės dirbtuvės (čia vyksta Vikipedijos iliustravimo dirbtuvės).

Festivalio apdovanojimų ceremonijoje buvo išskirtas Christin Lahr projektas „Galios dovanos: Kapitalas – politinės ekonomikos kritika“, kur ji kasdien pervesdavo Vokietijos Finansų ministerijai po 1 centą, o pavedimo tiksle įterpdavo eilutę iš Karlo Markso „Kapitalo“, taip ironiškai kritikuodama finansų politiką ir menininko galimybę padėti valstybei.

Festivalio nugalėtojais buvo paskelbtas indoneziečių HONF kolektyvo projektas  „Intelligent Bacteria – Saccharomyces cerevisiae“ – tai „pasidaryk pats“ vyno gamybos sistema, kurios skleidžiami garsai tapdavo orkestro dalyviais. Šiuo projektu menininkai norėjo atkreipti dėmesį į didelį Indonezijoje mirčių skaičių nuo metanolio, atsirandančio dėl nesterilios alkoholio gamybos namų sąlygomis.

Per paskutinį performansą festivalio uždarymo metu HONF visus vaišino imbieriniu vynu, pagamintu instaliacijoje.

Daugiau vaizdų iš festivalio galima rasti čia.