Trijų skirtingų menininkių paroda „Bendra zona I“ galerijoje „Meno parkas“

Gruodžio 8 d. 18 val. galerijos „Meno parkas“ II aukšto ekspozicinėje erdvėje bus atidaryta trijų skirtingų menininkių – Sigitos Dackevičiūtės, Ramunės Staškevičiūtės ir Aistės Juškevičiūtės – paroda „Bendra zona I“.

Parodą „Bendra zona I“ vienija prancūzų filosofų Gilles‘io Deleuze‘o ir Felixo Guattari meno teorija ir ypač jų vartota tapsmo sąvoka. Menininkas, anot jų, susiliesdamas su įvairiomis gyvenimo proceso plotmėmis, pasirenka temas, objektus, ritmus, spalvas ir formas, kurios kuria atgarsį jo viduje ir verčia jį tam tikra prasme tapti tomis temomis. Deleuze‘as išryškina menininko kontempliacijos svarbą, tačiau meno kūrimas ir kontempliavimas nėra vien pasyvus, atsiribojęs reflektavimas, jis įtraukia ne tik mąstymą ir jausmą, bet įsiskverbia ir iki nervinio, jutimų lygmens, ir reikalauja vidinio vyksmo – intensyvaus dalyvavimo kuriamoje „visatoje“, „tapsmo kitu, išliekant tuo pačiu“ (Deleuze & Guattari 1994: 177)¹. Tik taip įmanoma kūryba. Cezanne‘o žodžiais tariant „Neišsaugosime nė minutės, praeinančios pasaulyje, jei netapsime ta minute“ (Gasquet 1991: 154)². Trys menininkės – S. Dackevičiūtė, R. Staškevičiūtė ir A. Juškevičiūtė ir kviečia savo parodoje „Bendra zona I“ per skirtingas menines išraiškos priemones atrasti tuos tapsmo taškus, kurių analogiškas afekto vyksmas turėtų apimti ir žiūrovą, stebintį ir įsigilinantį į meno kūrinį.

Parodoje bus eksponuojamos Sigitos Dackevičiūtės instaliacijos bei Ramunės Staškevičiūtės ir Aistės Juškevičiūtės tapyba.

Pagal S. Dackevičiūtės ir R. Staškevičiūtės tekstą.

1. Deleuze, G., Guattari, F., 1994. What is Philosophy?New York: Columbia University Press.
2. Gasquet, J., 1991. Cezanne: A Memoir with Conversations(Transl. Christopher Pemberton). London: Thames and Hudson.

Gruodžio 8 d. 18 val. galerijos „Meno parkas“ III aukšto ekspozicinėje erdvėje bus atidaryta aktyvios, 80-metį mininčios, menininkės, tekstilininkų grupės „Esame“ narės, Zinaidos Dargienės paroda „Laimos tinklas“. Menininkei rūpi prasmines reikšmes išlaikę ženklai, egzistuojantys nuo senojo pasaulio laikų. Kuriuose (juose) taip pat gyva šalies kultūra. Šiemet jau 7-ą personalinę parodą rengianti menininkė iš viso yra surengusi virš 50 autorinių parodų Lietuvoje, Kanadoje, JAV, Lenkijoje, Latvijoje ir kt. Menininkės darbų yra įsigiję Lietuvos, Rusijos, Kanados muziejai ir privatūs asmenys JAV, Olandijoje, Izraelyje, Australijoje ir kt.

Likimas man suteikė šiek tiek galimybių pažinti pasaulį betarpiškai, aplankant kai kurias šalis. Įdomiausia būdavo pažinti tos šalies dvasią. Apie ją kalbėdavo žmonių bendravimo kultūra, mitologija, tikyba, simboliai, liaudies meno stilistika.

Būdavo įdomu pastebėti šiuos ženklus architektūroje, buityje, profesionaliame mene ir kasdienybėje. Tiesa, atkreipiau dėmesį, kad kai kur pasaulyje tautos-šalies dvasia tarsi apmirusi. Ypač toks man pasirodė Egiptas, kur viskas dvelkė buvusia faraonų laikų kapų didybe, grožiu ir menu.

Sušildydavo tos šalys, kur liaudies meno ženklai reiškėsi kaip kasdienybės realija. Kur tautos dvasia nesvetima ir profesionaliai dailei. Po šio suvokimo atėjo troškimas mūsų — baltiško meno – ženklų kalbą dar labiau aktualizuoti, pateikti ją ne tik kaip istorinio palikimo dovaną, bet kaip gyvą šiandienos realiją.

Užduotis pasirodė sudėtinga. Pabodusi kasdienybės stilistika, suvokiama kaip baltiško meno raiška, atrodė nuobodi ir pasenusi, audringai besivystančios kompiuterizacijos ir naujų technologijų akivaizdoje. Ir štai, 2013 metų Kauno bienalės „UNITEKSTAS“ nekonkursinėje programoje Modris Tenisonas pateikė projektą „Laimos tinklas“. Jam talkino kompiuterinės programinės įrangos specialistas Armandas Strazdas ir dailėtyrininkas Vytautas Tumėnas. Kompiuteryje įvedus asmens vardą, pavardę ir gyvenamą vietą, „Laimos tinklas“ pateikia to asmens kodą-ženklą, paremtą baltų juostų simboliais, ženklais, ornamentika. Šiuolaikinė ženklų interpretacija leidžia kalbėti apie deivės Laimos lemties ranką, žmogaus charakterį, būsimą gyvenimą, likimą.

Apie likimą mes nuolat mąstome. Gyvendami nuolat susiduriame su likimo ženklais. Kabala moko: mes patys galime keisti savo likimą. S. Kanišauskas: „Lemtimi aš vadinu kiekvienos sistemos (žmogaus, šeimos, valstybės)… tam tikrą… tikslą, būvį, į kurį evoliucionuoja sistema“.

Krikščionybėje likimas yra dieviškoji apvaizda.

Lietuvių ir latvių likimo lėmėja — mitologinė būtybė Laima – siekia, kad pildytųsi lemtis. Gimimo ir gyvenimo lėmėjos ženklas EGLĖ. Pasinaudodama suteikta M. Tenisono galimybe kompiuteryje paklaidžioti po pasaulio tinklą su deive Laima, atsispaudžiau visos savo šeimos ženklus-kodus, ir šioje parodoje žaidžiu su jų interpretacijomis.

Žaidimas labai smagus ir, galima sakyti, beribis…

Zinaida Dargienė

Parodos galerijoje „Meno parkas“ veiks iki sausio 4 d.