Renatos Heredios paroda „Postprodukcija“ galerijoje „Artifex“

Balandžio 25 d., antradienį, 18 val. galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1. Vilnius) atidaroma rūbų dizainerės Renatos Heredios paroda „Postprodukcija“, kurioje autorė bando integruoti rūbą į kiek įmanomą autentiškesnį kontekstą, ieškant dermės tarp drabužio, žmogaus individualumo ir jam artimos aplinkos.

Postprodukcija

Drabužiai ir projekto idėja – Renatos Heredios. Fotografavo Lina Albrikienė.

Fotografuota menininkių dirbtuvėse, parodose.Fotosesijose dalyvavo menininkės Lina Albrikienė, „Cooltūristės“ (Marta Ivanova, Laima Kreivytė, Dalia Mikonytė, Lina Zaveckytė), Aleksandra Fominaitė, Laura Garbštienė, Aleksandra Jacovskytė, Agnė Juškaitė, Eglė Karpavičiūtė, Aistė Kisarauskaitė, Galina Sviridova, Eglė Tamulytė (Shaltmira).

Projekto idėja– integruoti rūbą į kiek įmanomą autentišką, gyvą kontekstą, ieškant dermės tarp drabužio, žmogaus individualumo ir jam artimos aplinkos. Taip nutolstama nuo mados fotografijos kriterijų ir siekiama maksimalaus tikrumo, autentiškumo, priartėjant prie dokumentinės fotografijos, bet kartu kuriant ir fikciją: čia visgi neišvengiama pozavimo ir natūralumo imitavimo

Pats drabužių atsiradimo procesas, „lipdant“ juos iš detalių –medžiagų gabaliukų, atraižų, į kūrybinį procesą įtraukiant kitus žmones, tapant ant audinio, siuvant ir perdarant drabužius iš„atgyvenusių“ arba išaugtų, bet turinčių tam tiktą emocinį krūvį–kuria istorijas, kurios vėliau pratęsiamos juos dėvint, integruojant į savo aplinką ir gyvenimo būdą. Mane visada domino ne tik tai, kas ant kūno, bet ir pats kūnas savaime: pats vidujybės, kūno ir drabužio santykis. Man drabužio kūrimas neišvengiamai susijęs su šiais aspektais.

Galima kurti madą, galima – drabužius. Aš pasirinkau kurti drabužius, bet mada kaip reiškinys mane taip pat neišvengiamai domina. Įdomu stebėti besikeičiantį jos ritmą, atsikartojimus ir naujoves. Santykį su savimi, savo išore labai gerai nusako Nidos meno kolonijoje vykusio performanso metu menininkės Laimos Kreivytės pasakyta frazė, kad „moterys, kas jos bebūtų, jos vis tiek matuojasi“.Kitaip tariant, noras būti gražiai (net jei grožio suvokimas skiriasi nuo paplitusių normų) yra užkoduotas kiekvienoje iš mūsų.

Teorinė šios parodos dalis – projekto dalyvių atsakymai į klausimus apie grožį, kūną ir visuomenės normas, savęs ir savo kūno suvokimą. Parodos atidarymo metu bus pristatyta nedidelė kolekcija, sukurta iš drabužių fotografijų pagrindu sukurtų raštų, atspaustų ant medžiagos. Juos demonstruos modelių standartus atitinkančios merginos. Parodos nuotraukų moterys ir modeliai – tarsi du priešingi poliai to, ką bando mums pateikti medijos. Vienus – kaip siektiną grožio etaloną, kitus – kaip tuos, kurie turėtų pasistengti būti kitokiais: gražesniais, tobulesniais, panašesniais į medijos formuojamus įvaizdžius.

Man grožis slypi priešybėse. Kaip sakė menininkė Agnė Juškaitė, „grožis spindi, bet spindi ir nedrąsa: tam tikri kompleksai, traumos.”

Paroda veiks iki gegužės 13 d.