Paroda „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Lietuvos dailės muziejus kviečia į Lietuvos valstybė atkūrimo šimtmečio minėjimo programos parodos „Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“ atidarymą, kuris vyks vasario 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius). Paroda supažindina su įvairių taikomosios dailės ir dizaino sričių (keramikos, tekstilės, juvelyrikos, baldų, stiklo, odos, grafinio ir meninio dizaino) istorine vystymosi raida nuo tarpukario iki šių dienų. Pristatoma 200 žymiausių pastarojo šimtmečio menininkų kūryba, per 1000 taikomosios dailės ir dizaino objektų bei įvairių projektų. Parodos architektūrą kūrė Saulius Valius ir Jurgis Dagelis, grafinį dizainą – Juozapas Švelnys.

Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje parodoje taikomosios dailės ir dizaino istorija pristatoma neatsitiktinai. Šios meninės veiklos sritys glaudžiai susijusios su visuomenės ekonominiais ir kultūriniais poreikiais, jų elementai funkcionuoja kasdienėje terpėje, daro tiesioginį poveikį žmonių estetinei pajautai, atspindi jų lūkesčius. Taikomosios dailės ir dizaino raidoje galima įžvelgti istorijos posūkius: atkurtos valstybės pamatų kūrimą ir ryškias modernizacijos gaires tarpukariu, siekį laviruoti tarp kanono ir saviraiškos laisvės sovietmečiu, o atkūrus nepriklausomybę – poreikį išlaisvinti ideologijos varžomą kūrybinę mintį.

Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.

Ekspozicijoje išskirti rūšiniai taikomosios dailės (tekstilė, keramika, stiklas, metalas, kt.) ir dizaino (baldai, grafinis dizainas) segmentai chronologiškai atspindi kiekvienos srities raidą nuo pirmųjų valstybės atkūrimo žingsnių iki šių dienų, suteikia galimybę gilintis į skirtingų tarpsnių estetikos slinktis, tapatumo paieškas, tradicijų ir inovatyvumo santykį. Apžvalga pradedama ištakomis – ilgaamžę tautos patirtį sugėrusiais tautodailės eksponatais (kėdės, medžio drožiniai, audiniai), įkūnijančiais pagrindinius dirbinio struktūros dėmenis – konstrukciją, ornamentiką, spalvą. Tarpukario laikotarpio taikomosios dailės ir dizaino eksponatai demonstruoja jaunos valstybės ambicijas tapti modernia ir tautinį savitumą išlaikiusia šalimi, diegusia sumodernintą tautinį stilių, kėlusį piliečiams emocinio susitapatinimo su tėvyne pojūtį.

Pirmas pokario dešimtmetis – vienas dramatiškiausių Lietuvos istorijoje, vertęs persiorientuoti, prisitaikyti prie sovietinės ideologijos. Tačiau jam būdinga sparti lengvosios pramonės plėtra ir su jos poreikiais susijusio dizaino pagrindų kūrimas edukacinėje sistemoje. Tarsi kontrastas pokariui – šešto dešimtmečio pabaigos ir septinto dešimtmečio novatoriškumo proveržis, buities modernizavimo iniciatyvos, leidusios taikomojoje dailėje ir grafinio dizaino objektuose atsikratyti socrealizmo akademizmo, iliustratyvumo, skatinusios monumentalią, liaudiškais įvaizdžiais grįstą dekoratyvią stilizaciją. 1961 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute įkurta viena pirmųjų Sovietų Sąjungoje Pramonės gaminių meninio konstravimo (dab. Dizaino) katedra, 1966 m. atidarytas Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, novatoriškos Vilniaus modelių namų kolekcijos pradėtos eksponuoti tarptautinėse parodose. Tačiau modernumo etalonui prilyginto schemiško vaizdo ribotumas, jo negebėjimas perteikti psichologinio gylio aštunto–devinto dešimtmečio taikomojoje dailėje atvėrė kelią subjektyvesniam pasaulėvaizdžiui, individualiai temos traktuotei. Atkūrus nepriklausomybę, kilo poreikis persitvarkyti, mokytis naujų meno taisyklių. Konceptualumo įgavo ne tik dekoratyviniai dirbiniai, bet ir dizainerių darbai. Sparčiai tolstant nuo modernistinio pasaulėvaizdžio, buvo sukurta mišri, tik Lietuvai būdinga metaforiška šiuolaikinės taikomosios dailės raiškos forma.

Parodos pagrindą sudaro Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomi eksponatai, tačiau, siekiant parodyti istorinę raidą, dalį eksponatų parodai maloniai paskolino M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“, Vilniaus dailės akademija, Kauno apskrities biblioteka, Kauno kolegijos biblioteka, Vilniaus civilinės metrikacijos biuras, dizaino firmos „EMKO“, „Kontraforma“, „Sedes regia“, „Indi“, „Kitaip“, „Etc.Etc.“, didelę dalį autorinių darbų paskolino patys dailininkai ir dizaineriai, eksponatus iš privačių kolekcijų – E. Kunčiuvienė, I. Geniušienė, V. ir V. Puronai, V. Gerulaitienė, R. Karpavičienė ir kt.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Informacinis rėmėjas LRT.

Paroda veiks iki 2018 m. gruodžio 31 d.