Lenkų fotografų Mariuszo Hermanovicz’iaus ir Agnieszkos Rayss paroda „Prospekto galerijoje“

Balandžio 10 d., 17.00 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks lenkų fotografų Mariuszo Hermanovicz’iaus ir Agnieszkos Rayss parodos atidarymas. Dalyvaus parodos bendrakuratorė Marta Szymańska, Fotografijos archeologijos fondo prezidentė Karolina Puchała-Rojek, autorė ir „Sputnik Photos“ fotografų kolektyvo narė Agnieszka Rayss, autoriaus sūnus Miłoszas Hermanowicz’ius.

Retrospektyvinė Mariuszo Hermanovicz’iaus darbų paroda leidžia apžvelgti įvairias jo kūrybinės veiklos stadijas. M. Hermanowicz’ius fotografavo nuo pat 1970-ųjų iki 2008-ųjų; jo stilius apima nuo konceptualiosios fotografijos iki žurnalistinės. Autoriaus ranka tiesiai ant atspaudo užrašytos pastabos bei kruopštus nuotraukų eiliškumas pagal meninį naratyvą yra jo skiriamasis ženklas. Nemaža jo darbų susiję su genealoginiais tyrimais, kuriuose svarbus vaidmuo teko Vilniui.

Retrospektyvinę M. Hermanowicz’iaus parodą lydi šiuolaikinės Lenkijos menininkės Agnieszkos Rayss paroda: autorės naujausias projektas „Kur yra kūnas“ / „Where The Body Is“ buvo įkvėptas paskutiniojo M. Hermanowicz’iaus kūrybos laikotarpio ir tapo savotišku kritiniu dialogu su šio fotografo darbais. Abi parodas parengė Varšuvos Fotografijos archeologijos fondas, kuris tyrinėja, rengia ir saugo lenkų fotografų achyvus. Kviesdamas bendradarbiauti šiuolaikinius menininkus, fondas užtikrina naują požiūrį į istorinę fotografiją.

Mariusz Hermanowicz. „Kam galėtų būti naudojama fotografija? / What Might Photography Be Used For?“

M. Hermanowicz’ius kūrė ir humoristinius piešinius bei trumpus filmus. Nuo 1950 iki 2014 m. jis gyveno ir dirbo Lenkijoje ir Prancūzijoje. Paroda „Kam galėtų būti naudojama fotografija?“ / „What Might Photography Be Used For?“ pristato menininko darbus iš ankstyvojo periodo, kur autorius stiliaus aspektu labiau susitelkė į dokumentiką, konceptualiąją fotografiją ir fotožurnalistiką, taip pat iš vėlesnio periodo, kai M. Hermanowicz’ius domėjosi savo šeimos istorija, ir vėliausiojo kūrybos laikotarpio, paties fotografo pavadinto „Nauja stadija“. Menininkui pradėjus domėtis savo protėviais, kelionės į Vilnių tapo labai svarbios – čia jis pats tyrė savo genealoginį medį, o sostinė, anot autoriaus, jį apžavėjo multikultūrine praeitimi bei ypatinga architektūra.

Parodoje išryškėja tokie kūrybos pokyčių momentai kaip ranka rašytų užrašų atsiradimas ant atspausdintų nuotraukų ir vėlesnis šių užrašų pradingimas, kai fotožurnalistikos stilius po truputį linko į konceptualaus meno principus, siekiant kurti biografinius fotografijų ciklus. Paskutinė parodos dalis leidžia žiūrovui pajusti autoriaus darbų tematikos pokyčius lyginant su ankstesnėmis kūrybos stadijomis – atsisakoma įvairių anksčiau naudotų sprendimų, grįžtama prie studijinės fotografijos. Išryškindami labai įvairius plačios šio menininko kūrybos niuansus, tikimės kuo išsamiau atspindėti jo unikalią meninę savivoką, tačiau taip pat norime ir nuodugniai ištirti būdus, kuriuos M. Hermanovicz’ius naudojo fotografijos funkcijoms keisti.

Agnieszka Rayss. „Kur yra kūnas“ / „Where The Body Is“

Projekte „Kur yra kūnas“ / „Where The Body Is“ Agnieszka Rayss susitelkia į kūną – tiria jį, ieško naujų atradimų derindama įvairius reprezentavimo metodus, kartu išnaudoja ir fotografijos galimybes meniniam kūno problemų sprendimui. Menininkė žaidžia daugiausia su moteriško kūno įvaizdžiais fotografijoje, aiškindamasi, kaip kūnui buvo suteikiama galia ir kaip jis priimtas įvairiais laikais. Autorė tyrinėjo daugybę kūno vaizdavimo būdų universiteto muziejų anatomijos skyriuose, Varšuvos teismo ekspertizės centre. A. Rayss fotografavo kūno dalis, vidaus organus bei kaulus, laikomus specialiuose konteineriuose ar stiklainiuose, taip pat tikroviškus muliažus bei plastikinius ar vaškinius kūno dalių modelius, eksponuotus nuolatinėse parodose. Apžvelgiami įvairūs kūno vaizdavimo būdai, kurie sutinkami ir paskutiniu M. Hermanovicz’iaus kūrybos laikotarpiu.

Abi parodos realizuotos projekte „Living Archives“ („Gyvi archyvai“). Šis unikalus darbo metodas paremtas bendradarbiavimu su šiuolaikiniais menininkais pristatant, tyrinėjant istorinę fotografiją. Vaizduojamojo meno atstovai, režisieriai, muzikantai bei dizaineriai maloniai kviečiami dirbti kartu, rengti naujus projektus, susijusius su fondui aktualių menininkų kūryba ir idėjomis.