Raimundas Malašauskas – perspektyvus menininkas? Holograminė paroda „Tulips & Roses“ galerijoje

2011 m. gegužės 10 d., Antradienis
Straipsnio autorius: Romas Zabarauskas

„I’m not from Paris. I am a Paris“ – byloja vaikiškai nupaišytas užrašas* ant vieno garsiausių lietuvių meno kuratorių Raimundo Malašausko marškinėlių. Esame jo parodos pavadinimu „Done“ atidaryme, „Tulips & Roses“ galerijoje. „Tulips & Roses“, žinia, jau nebe Vilniuje, o Briuselyje. Malašauskas jau Briuselyje, o nebe Paryžiuje (?). Nors iš tikrųjų Malašauskas yra visur, o mes esame Vilniuje.

Raimundo Malašausko paroda „Done“, gal taip ir nebaigta, atsidarė du kartus – balandžio 23 ir 29 dienomis (antrąsyk –  Briuselio meno mugės metu). Apsilankiau tik pirmame, nors antras buvo papildytas naujais darbais ir naujais svečiais. Tačiau ir pirmas pasižymėjo gausa šiuolaikinio meno žvaigždžių – galeristų, kuratorių, menininkų, žurnalistų – iš Lietuvos ir pasaulio, kurie kolektyviai bandė išsiaiškinti ir sugalvoti Raimundo Malašausko parodos reikšmes.

Paroda pasibaigė parkelyje su lietuviška degtine, trintais lašiniais su mėtomis ir juoda duona. Viskas vyko Velykų išvakarėse, todėl Juodoji Duona, kurią mėgo pats Jurgis Mačiūnas, tapo lietuviško meno eucharistija. Ją stebuklingai raikė ir svečiams dalino pats Raimundas Malašauskas.

Duonos užteko visiems, o dabar apie žaidimus. Įėjęs į parodą išsigandau – pirmame „Tulips & Roses“ aukšte, kur paprastai rengiamos parodos – tik du kilimėliai su kol kas neatpažintais objektais. Visi susiję su hologramomis, pasakoja Raimundas Malašauskas (o taip pat galeristai Jonas Žakaitis ir Aurimė Aleksandravičiūtė), atlikdamas, vieno svečio nuomone, conversational piece: iš vienur atkeliavo 3D efektą primenantys brėžiniai, iš kitur, Michael Jackson’o holograma ant kvepalų buteliuko, ir t.t. Ant sienos kabantis paveikslas „Sitting woman sitting woman“ skirtas vartymui, bet abejose jo pusėse – to pačio Vytauto Kairiūkščio paveikslo kopijos. Vartymas perkuria lietuvių tautosaką: pasirodo, kai ištekėjusios moterys prie lovos apsukdavo savo Madonos pasveikslą, tai buvo ženklas vyrui imtis vedybinių pareigų.

Vis dėlto parodos dingstis buvo paties Raimundo Malašausko sukurtos hologramos, kurios slepėsi dar nematytame Tulips & Roses“ rūsyje. Vienoje hologramoje – vilnietis „Egis“ kitoje – jo brolis dvynys „Remis“. Trečioje – šiemet Lietuvą Venecijoje besiruošiantis pristatyti menininkas Darius Mikšys („Darius“), su ant burnos prikibusia vyno taure. Galbūt tai ironiškas atsakymas tiems, kurie Raimundą Malašauską kaltina Dariaus Mikšio protegavimu? Darius Mikšys pasirodo ir ketvirtoje hologramoje „Mininos“, kurioje visi šie herojai matomi kažkieno rankose tvirtai suspaustame veidrodyje. Nuotraukos dešinėje matome „Tulips & Roses“ laiptelius, kurie nustebina – juk hologramos, regis, darytos viename iš trijų svarbiausių pasaulio hologramų fabrikų, esančiame Lietuvoje? Bet, pasirodo, laipteliai buvo primontuoti fotomontažo būdu. Į parodos antrą atidarymą atkeliavo ir penktoji holograma, kurioje brolių dvynių atvaizdai niekaip nesueina į bendrą visumą.

„Done“ – galbūt pirmoji įprastai kuruojančio Raimundo Malašausko kaip menininko paroda. Vis dėlto tiek kuruojant, tiek, šįkart, kuriant, Raimay veikloje dažniausiai svarbus tekstas, rašymas, arba pokalbis. Be ką tik perpasakotų istorijų apie parodoje matomus objektus, skaityti kviečia parodos pristatymas tulipsandroses.lt, parodos tinklaraštis sunvysne.tumblr.com ir taip pat naujas „Tulips & Roses“ žurnalas „The Federal“. „Done“ pristatymas kviečia įsivaizduoti erdvę, kurioje būtų įmanomos visos galimybės. Jeigu abstrakčios idėjos, tokios kaip „laikas“ ar „mintis“, mūsų galvose suvokiamos kaip erdvinės metaforos, tai nematerialios idėjos turi daug bendro su objektais, kurie pasiduodami beribei interpretacijai, matyt ir atveria, hologramiškai, tas visas galimybes. Kai kurios iš galimybių suprasti hologramą ar pačią parodą publikuojamos minėtame bloge, o kitos – jūsų valia. Vis dėlto tai galbūt pirmas kartas, kai „Tulips & Roses“ parodą įdomu ir pamatyti, o ne tik apie ją perskaityti (ar kolektyviai aiškintis ir kurti jos reikšmes smagaus atidarymo metu) – hologramų žiūrėjimas, kaip bebūtų, užsiėmimas linksmas.

* Užrašą ant marškinėlių sukūrė Egidijus ir Remigijus Praspaliauskai (mothereleganza.com)

Iliustracija viršuje: Raimundas Malašauskas, Done, ekspozicijos vaizdo dalis, Tulips & Roses, Briuselis, 2011.

Alexandre Guirkinger Curated Portrait, 2010 B&W Fotografija (110 x 88 cm, įrėminta)

Alexandre Guirkinger, Raimundo Malašausko kuruotas portretas, 2010. Juodai balta fotografija (110 x 88 cm, įrėminta).

Raimundas Malašauskas, Whose face rings the bell (Darius), 2011. Holograma (27 x 36 cm). Nuosavybė menininko ir Tulips & Roses, Briuselis.


Raimundas Malašauskas, Whose face rings the bell (Egis and Remis 5), 2011. Holograma (30 x 40 cm). Nuosavybė menininko ir Tulips & Roses, Briuselis.

Raimundas Malašauskas, Whose face rings the bell (Egis), 2011. Holograma (24 x 32 cm). Nuosavybė menininko ir Tulips & Roses, Briuselis.

Raimundas Malašauskas, Whose face rings the bell (Mininos), 2011. Holograma (18 x 24 cm). Nuosavybė menininko ir Tulips & Roses, Briuselis.

 

Straipsnio autorius:
Romas Zabarauskas yra kino režisierius, rašantis apie kiną ir meną savo (ir kitų) malonumui. R. Zabarausko trumpo metražo debiutas „Porno Melodrama“ buvo pristatytas Berlinalėje 2011 ir šiuo metu tęsia kelionę po tarptautinius festivalius. Studijavo kiną Paryžiaus Saint-Denis universitete, o šiuo metu studijas tęsia Hunter College, Niujorke.

Minimi menininkai:

Komentarai

  1. bo

    gal tu zbarauskai rašyk savo malonumui, bet viešai gal geriau neskelbk savo grafomanijos, arba malašauskui
    privačiai paskaityk ir pasidžiaukit dviese… hologramų apsupty

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *