Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį – mokslinė konferencija ir paroda Vilniuje

2017 m. gruodžio 1 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos dailės muziejus kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu gruodžio 5–8 d. Palangoje ir Vilniuje rengia nacionalinę mokslinę konferenciją „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“ ir gruodžio 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro parodą „Kazio Bradūno meno pasaulis“.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos problematiką inspiravo austrų rašytojo Stefano Zweigo autobiografinė knyga „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“. XX amžiaus metraštininko perteiktas Europos kultūrinis žemėlapis ir rašytojo įžvalgos apie vertybių krizę provokuoja apmąstyti nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimo bei įprasminimo problemas. Zweigas lygina save su komentatoriumi, aiškinančiu per paskaitą rodomas skaidres: „laikas atplukdo vaizdus, o aš tik palydžiu juos žodžiais“. Konferenciją lydi „vakarykštį pasaulį“ atspindinčios ir individualias bei kolektyvines pastangas išsaugoti istorinę atmintį liudijančios parodos: „Pajūrio kapinynų archeologija: išgelbėti baltų proistorės liudijimai“ Palangos gintaro muziejuje (kuratorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė), „Po Italijos saule: XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“ Vilniaus paveikslų galerijoje (kuratorė Dalia Tarandaitė), „Kazio Bradūno meno pasaulis“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (kuratorės Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, Ilona Mažeikienė ir Regina Urbonienė). Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos globėjas – Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus.

Konferencijos pirmoje sesijoje „Baltų kultūros ištakos ir jos santykis su XXI amžiaus pasauliu“, pasitelkiant naujausius istorinius, archeologinius, filologinius, etnologinius tyrimus, bus aptartos mūsų kultūros ištakos, keliami ypatingai svarbūs klausimai apie tai, kas yra baltai, kaip mes juos suvokiame ir identifikuojame XXI amžiuje, kokios baltų kultūros sampratos mokslinės korekcijos įmanomos ir būtinos. Lietuvos istorinio-kultūrinio paveldo vietą Europoje ir nacionalinį savitumą bei išskirtinumą įmanoma suvokti tik pažinus ir objektyviai įvertinus baltų kultūros ištakas, jos santykį su aplinkiniu pasauliu. Vienas svarbiausių integracijos į Europą postūmių tapo visuomenės poreikis semtis žinių iš Vakarų švietėjų, suprasti jų kūrybines patirtis, todėl antroje sesijoje „Kūrybinės terpės ir kultūros komunikacijos slinktis nuo Apšvietos iki XXI amžiaus“ bus nagrinėjami mūsų valstybės europietišką dvasią formavę daugialypiai kultūriniai veiksniai, analizuojama Europos kultūros įtaka lietuvių dailei, literatūrai, muzikai bei kitoms meno sritims, menininkų pasaulėjautos ir pasaulėžiūros kismas. Trečioji sesija „Kūrybinė asmenybė ir istorinio laiko kontingencija“ akcentuos iškilių Lietuvos meno ir literatūros kūrėjų patirtis, dalyvaujant tautos likime, išgyvenant ir įveikiant dramatiško istorinio laiko mestus iššūkius. Ketvirtoje konferencijos sesijoje „Kultūrinė atmintis ir tapatybės sampratos kaita XXI amžiuje“ siekiama tarpdisciplininiu požiūriu įvertinti nacionalinės tapatybės sampratos kaitą, aptariant ją įtakojusius Lietuvos ir pasaulio kultūros raidos procesus, jų sąveikas ir kontekstus.

Minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį yra svarbu apmąstyti, kaip XX a. istorinės pertvarkos skatino naujas individualios ir kolektyvinės tapatybės konfigūracijas, apibrėžti kūrybos formų, raiškos būdų ir reikšmių įsigalėjimą bei sklaidą, nustatyti iškilių asmenybių kūrybinės veiklos, Lietuvoje bei išeivijoje veikusių institucijų reikšmę kultūros ir mokslo plėtotei, jų šviečiamąjį indėlį ir svarbą XXI a. visuomenės vertybinėms nuostatoms ugdyti. Paroda „Kazio Bradūno meno pasaulis“ pristatys vieną ryškiausių XX a. lietuvių kultūros asmenybių – poetą ir publicistą Kazį Bradūną (1917–2009), kurio prasminga egzistencija neatsiejama nuo literatūros, dailės, muzikos, teatro, kitų dvasinės bei intelektualinės išraiškos formų. Ypatingas Bradūno dėmesys lietuvių dailei ir bičiulių menininkų kūrybai inspiravo ne tik jo publicistines įžvalgas, bet ir poetinį žodį. Menui jautrus kūrėjas ilgus metus kaupė profesionaliosios dailės ir tautodailės kūrinius, o 1994 m. sugrįžo į Lietuvą su savo kolekcija ir gyveno jos apsuptas. Šeimos archyvą parodai dosniai atvėrė poeto dukra etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Meno kolekciją ekspozicijoje papildo rinktiniai Lietuvos dailės muziejaus kūriniai, kuriuos lydi poeto įvairiomis progomis rašyti komentarai, ir Bradūno autobiografiniai prisiminimai, paties poeto eilėraščių skaitymai – garso dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Jaunieji menininkai Julija Matulytė ir Marius Juknevičius specialiai šiai parodai sukūrė vaizdo ir garso instaliaciją „Kazio Bradūno biblioteka“, kuri meditatyviai refleksuoja poeto kūrybinę aplinką.

Parodos „Kazio Bradūno meno pasaulis“ partneris – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 Iliustracija: Viktoras Vizgirda. Kazio Bradūno apoteozė 1989. Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės nuosavybė.

Paroda veiks iki 2018 m. kovo 4 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *