Paroda „JCDecaux premija. Lėtos mokyklos“ ŠMC

2017 m. lapkričio 29 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt


Gruodžio 1 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre atidaroma paroda „JCDecaux premija. Lėtos mokyklos“.

Parodos dalyviai: Andrius Arutiunian, Viktorija Damerell, Antanas Lučiūnas ir Monika Janulevičiūtė, Rūtenė Merkliopaitė, Austėja Vilkaitytė

Kuratoriai: Edgaras Gerasimovičius ir Audrius Pocius
Architektas: Jonas Žukauskas
Parodos grafinis dizainas: Miglė Kazlauskaitė

„Lėtos mokyklos“ – jau antroji paroda iš kasmetinių parodų ciklo „JCDecaux premija“, kurį 2016 m. inicijavo Šiuolaikinio meno centras kartu su „JCDecaux“. Ciklas skirtas pristatyti Lietuvos jaunųjų menininkų kūrybą ir skatinti naujų darbų sukūrimą juos prodiusuojant ŠMC kvietimu. Vienam iš parodos menininkų gruodžio 14 d. tarptautinės komisijos sprendimu atiteks 3000 eurų premija.

Nuo šių metų birželio 19 d. iki rugpjūčio 7 d. menininkai buvo kviečiami teikti savo pasiūlymus pagal parodos kuratorių pateiktas gaires. Šiuo atviro šaukimo laikotarpiu buvo sulaukta per 40 paraiškų, iš kurių galiausiai rugsėjo 3 d. dalyvauti parodoje buvo atrinkti 5 menininkai ir jų kolektyvai.

Parodoje menininkai buvo pakviesti kurti naujus kūrinius, kuriuose atsispindėtų jiems aktualūs socialiniai reiškiniai, tyrinėti, kaip kūriniai gali komentuoti senas visuomenės struktūras ir patys tapti naujomis, pasakoti arba patys tapti pretekstu kurti naujus pasakojimus apie identitetą, kasdienybę ar kūną.

„Lėtos mokyklos“ – tai penkių kūrinių paroda apie kūrybą laiku, kuomet originalumas yra nuolatinio perdirbimo išteklius, o jo vertę lemia kopijų ir perdirbinių gausa bei jų sklaidos greitis. Penki kūriniai yra netolimos populiariosios kultūros bei meno istorijos praeities komentarai, skirti ne tik aktualizuoti individualaus kūrinio ar autoriaus identiteto problematiškumą, bet taip pat sugrįžti prie žvilgsnio intymumo, kuomet labiau rūpi ne manifestai, išvados ir teiginiai, bet dialogas ir dvejonės, ne iš karto pastebimos detalės, gestai bei netikėtai užfiksuoti atsitiktinumai. „Lėtos mokyklos“ – tai nesibaigiantys individualūs mokymosi procesai, technikos ir įpročiai, sunkiai apibendrinami viena tema ar problemų lauku, bet keliantys klausimą: kas buvo senoji ir kokia bus naujoji mokykla?

To rezultatas – taki paroda, kurioje kūriniai ne visada turi nuolatinę vietą ekspozicijoje, keičia ją besikeisdami ir patys. Tokiu būdu išryškėja įtampos tarp skirtingos dalyvių meninės raiškos ir patirčių, skirtingų požiūrių į problemas, kurios iš akies atrodo panašios.

Andriaus Arutiunian kūrinio „Armen“ pagrindą sudaro armėnų diasporos populiariosios muzikos prodiuserių sukurta muzika. Dėl armėnų genocido ir vėliau sekusių emigracijos bangų šiuo metu Armėnija turi vieną didžiausių diasporų pasaulyje. Už Armėnijos ribų sukurti garso ir vaizdo takeliai darbe „Armen“ yra perkomponuojami, muzikos ištraukos iš 1970–1990-ųjų metų pop ir disko plokštelių jungiamos ir priešpriešinamos tekstūroms, sudarytoms iš triukšmų ir trikdžių elementų. Kūrinio garsinė dalis išleista vinilinės plokštelės formatu, grąžinant muzikinę medžiagą į jos analoginį formatą.

Rūtenės Merkliopaitės tęsiamą tapybos kūrinių seriją „Širdies reikalai“ sudaro keturi paveikslai „Christina“ ir trijų figūratyvių paveikslų serija „McQueen“. „Christina“ atspindi tapytojos darbo metodą, kuomet kūrinys prasideda kaip abstrakcija ir tapybos proceso eigoje įgauna konkrečių daiktų motyvų. „Christina“ gali būti herbas, arka, portreto kontūras – kūrinys turi vaizdo atsiradimo potencialą, kurį autorė ir stengiasi užčiuopti nesukonkretindama pavidalo. Serija „McQueen” yra pertapytos britų mados dizainerio Alexandro McQueeno fotografijos iš skirtingų kolekcijų. Šiuose paveiksluose matomi tradiciniai dailės motyvai – portretas, interjeras, žmogus ant žirgo. Tapytoja perima konkrečius vaizdus, kuriuos tapybos priemonėmis perkelia į šiai technikai aktualių procesų lauką: kostiumai, patalpos, daiktai tampa abstrakčių gestų, spalvų ir potėpių laukais. Taip fotografijos panaudojamos kaip atspirties taškai vaizduojamam tapybos procesui.

Viktorijos Damerell instaliacijoje „Seansas“ antagonistiškai žvelgiama į klasikinę žmogaus kūno reprezentaciją. Klasikiniu kūno atvaizdo etalonu yra laikomas fiziškai išlavintas, besiilsintis kūnas, kurio gyvybingumas vaizduojamas tvarioje materijoje – akmenyje ar metale. Damerell kūrinyje kaip tik trūksta šio kūno, bet yra treniruoklis-dviratis ir tamsiame, tuščiame televizoriaus ekrane niekada neatsirandantis šio kūno atvaizdas. Kūrinys komentuoja šiuolaikinio kūno tobulinimo kultą ir jo atvaizdų įtaką žmonių savęs suvokimui. Kūnas nebebyloja apie asmeninius žygdarbius, bet yra suvienodintas, kone neurotiškai lavinamas dirbtinėmis sąlygomis dėl laikino idealo.

Austėjos Vilkaitytės „Emocinėje trilogijoje” apjungiami šokio spektaklio, performanso ir instaliacijos žanrai. Performansų cikle, kuris savo struktūrą bendriausiais bruožais paveldėjo iš antikinio graikų teatro, menininkė naudoja iš lietuvių etnografijos bei šiuolaikinės populiariosios kultūros perimtus įvaizdžius bei motyvus. Kūrinyje susipina skirtingų erdvėlaikių personažai – Eglė žalčių karalienė, Antigonė, karingoji princesė Ksena, „Ruki Vverh”. „Emocinės trilogijos” performansų ciklas pratęsiamas nuolat kintančioje instaliacijoje, laikui bėgant įgaunančioje vis naujus pavidalus ar funkcijas. Tokiu būdu menininkė komentuoja epo žanrui būdingą statišką laiko sampratą ir vyriškos lyties personažų dominavimą ir, vadovaudamasi jausmine bei erotine „logika”, šiuos įprastus galios santykius apverčia aukštyn kojomis.

Antanas Lučiūnas ir Monika Janulevičiūtė – tai jauno performanso menininko ir grafikos dizainerės bei leidėjos duetas. Jų pristatomą performatyvų kūrinį „Mergina liepsnoja“ (angl. „Girl on Fire“) atlieka penki personažai, jis vyksta neseniai išleisto grafinio romano „Laukinė gamta“ (angl. „The Great Outdoors“) pasaulyje – salelėje tarp dviejų eismo juostų, kur personažai susiduria su veriančia kolektyvine tikrove. Parodos ekspozicijoje performansas neįgyja vientisos erdvinės instaliacijos pavidalo, jis suvokiamas per daugelį Šiaurinėje salėje ir kitose Šiuolaikinio meno centro erdvėse išsidėsčiusių objektų – gaisrinių žarnų, aprūkusių žibintų bei ore tvyrančio svylančių laidų kvapo.

Renginių tvarkaraštis: 
Andrius Arutiunian
Gruodžio 2 d. 21 val.: „Armen“ vinilinės plokštelės pristatymas-koncertas ŠMC kino salėje

Antanas Lučiūnas ir Monika Janulevičiūtė „Mergina liepsnoja“
Gruodžio 1 d. 20 val.
Gruodžio 19 d. 19 val.
Sausio 14 d. 19 val.

Austėja Vilkaitytė „Emocinė trilogija“ 
Gruodžio 1 d. 19 val.: Prologas (dialogas)
Gruodžio 9 d. 20 val.: Paroda – choro įžengimas (Miša Skalskis)
Gruodžio 15 d. 20 val.: Pirmasis epeisodijas
Gruodžio 29 d. 20 val.: Antrasis epeisodijas
Sausio 12 d. 20 val.: Trečiasis epeisodijas
Sausio 13 d. 20 val.: Egzodas – choro išėjimas

Rėmėjai:
„Aistra“
„Arthesis“
„Euroatletas“
„Hortus Apertus“
„Lavazza BLUE Lietuva“
„Siuvimo kursai Šiauliuose su Danguole Janulevičiene“
„Studio Karolina“
Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

Organizatoriai:
„JCDecaux“
Šiuolaikinio meno centras

Paroda veiks iki sausio 14 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *