Paroda „Didžioji pramonė. Dar kartą apie „Drobę“: kas pastatė ir kas siugriovė?“ Kaune

Vasario 3 d., šeštadienį, 13 val. Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) atidaroma paroda „Didžioji pramonė“ kviečia lankytojus į atnaujintą ekspoziciją „Dar kartą apie „Drobę“: kas pastatė ir kas siugriovė?“.

Paroda „Didžioji pramonė“ sugrąžina mažąsias istorijas, pražuvusias sugriuvusių fabrikų ir sistemų nuolaužose. Šį kartą – gyva atmintis ir jausmai aptikti legendinės Kauno „Drobės“ griuvėsiuose. Prieškarį siekiantys pasakojimai ir visai nesenos istorijos parodoje tampa matomos ir apčiuopiamos: nuo autentiško tarpukario gelumbės fabriko palto iki paskutinės plytos iš nušluotų cechų Jonavos gatvėje, Kaune.

Papildyti parodą nusprendė buvę „Drobės“ fabriko darbuotojai. Pernai „Didžioji pramonė“ lyg magnetas subūrė išsisklaidžiusias nebeegzistuojančių Kauno fabrikų bendruomenes. Drobiečiai – itin gyvastinga mirusio fabriko bendruomenė. Jie noriai dalijosi savo prisiminimais, išsaugotais daiktais ir emocijomis. Ryškiausia iš jų – nuoskauda dėl fabriko žlugimo. Parodoje bendruomenė pirmą kartą viešai apie tai prabyla. Kartu papasakodama ištvermės ir jėgos istorijas, atidengiančias stiprius šio fabriko raumenis. Neatsitiktinai kaip tik „Drobės“ sporto salėje įsikūrė pirmas Lietuvoje pogrindinis kultūrizmo klubas, vienijęs anuomet uždraustos kapitalistinės sporto šakos entuziastus.

Tikras netikėtumas – jausmingos mažos istorijos iš prieškario „Drobės“. Jos pratęsia parodoje tyrinėjamą praradimo nuoskaudos ir gebėjimo išgyventi temą. Apie „Drobės“ direktoriaus ir vieno iš šio fabriko įkūrėjų Juozo Daugirdo asmenybę žinių suteikė jo giminės dr. Inga Stepukonienė ir istorikas Algimantas Daugirdas. Parodoje galima pažvelgti į šio aktyvaus visuomenės veikėjo ir sėkmingo verslininko asmeninį gyvenimą: gražuolę žmoną, įdukrintą žydaitę Lilę, pokario slapstymąsi gimtojoje Čekiškėje.

Prieškario „Drobės“ gamybos vyrišką paltą, kaip ir vėlesnius parodoje eksponuojamus šio fabriko paltus bei kostiumus, parodai paskolino „Drabužių muziejus“. Jo įkūrėjas, žinomas slapyvardžiu Ikarus, Lietuvoje gamintus drabužius ir aksesuarus kolekcionuoja nuo 2009. Savo kolekcijos vyriškus drabužius Michailas pats dėvi. Antivartojimo idėją propaguojantis vaikinas gyvena praeitame laike, sustojusiame jo buto interjeruose, drabužiuose ir klausomoje muzikoje. Parodos įdomybė – populiarios muzikos plokštelės, pagamintos Kauno buitinės chemijos fabrike „Saga“.

Antano Zinkevičiaus nuotraukos ir dar nematyti filmai „Didžiąją pramonę“ pripildo šviesios poezijos. Ją menininkas sugebėjo pagauti ir žiemiškoje tamsoje nuo savo daugiabučio stogo 8 deš. pradžioje fiksuodamas pramoninio Dainavos rajono miegamuosius kvartalus, ir būsimų audėjų, proftechninės mokyklos moksleivių, veiduose iš filmo „Adaptacija“. O ypač – „Virtuvėje“ – filme kur tipinio išplanavimo daugiabučio virtuvėje amžinu ratu sukasi užmiršta 1982-ųjų kasdienybė.

Dėkojame parodos bendraautoriams: Vytautui Gailiui, Danutei Janišytei, Romualdai Upstienei ir visiems drobiečiams, Ingai Stepukonienėi ir Algimantui Daugirdui už pasidalinimą giminės istorija, „Drabužių muziejui“, fotografui Antanui Zinkevičiui.

Paroda veiks: 2018 02 03–2018 03 31