Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Artnews.lt kviečia tapti Contribee remėjais
Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija
Slovėnijoje pirmą kartą pristatoma skulptorės Marijos Šnipaitės personalinė paroda
Eksperimentų platforma kviečia architektūros kūrėjus tyrinėti besikeičiančių Vilniaus ir Paryžiaus miestų aktualijas
Leidyklos „Six Chairs Books“ atviras kvietimas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato pavasario sezono programą: iki šiol neeksponuoti kūriniai, naujas žvilgsnis į lietuvių menininkų kūrybą ir nacionalinis paviljonas Venecijoje
Paroda „Architektūrinė simbiozė tarp žmogaus ir gamtos“ POST galerijoje
artnews.lt
POST galerijoje veikianti paroda ,,Architektūrinė simbiozė tarp žmogaus ir gamtos” atskleidžia naujas perspektyvas beiškant ir analizuojant lietuviškąjį architektūros identitetą. Aistės Ambrazevičiūtės ir Jurgio Gečio, Vienos meno akademijos absolventų, vizionieriški darbai, tyrinėjantys tradicinę medinę architektūrą, kerpių struktūras bei Kuršių Nerijos kraštovaizdį, vienijančia architektūrine išraiška perteikia simbiozę tarp vietovės charakteristikos, medžiagiškumo ir kulturinio identiteto. Nors projektai radikaliai skiriasi savo architektūrinio dizaino kalba, abu autoriai tyrinėja paraleles tarp prezervacijos bei inovacijų, praeities ir ateities technologijų, natūralių ir dirbtinių medžiagų. Eksponuojami darbai pristato originalų požiūrį į kintančią architektūros specialybę bei tarpdisciplininius mainus vystant kūrybinius projektus ir puoselėjant geografinius skirtumus, istoriją bei vietos charakteristiką. Parodos ekspoziciją sudaro kontrastuojantys eksponatai: gipso ir medžio maketai, skulptūros, piešiniai, vizualizacijos, didelio formato analoginės fotografijos bei projekcijos.
Aistės Ambrazevičiūtės projekto “Imaginary Folklore” (Fantastinis folkloras) koncepcija pagrįsta įgimtų medienos savybių bei medžiagos mikro analize, derinant įvairius medžio mastelius ir dalis. Tokia darbo metodika suteikė galimybę išvysti naujas nematytas medžio formas, kurios pagrindžia medienos ornamentalų funkcionalumą. Projekto tikslas – iš naujo pažvelgti į tradicinį kontekstą ir medinę architektūrą, pritaikant globalią šiuolaikinę patirtį, tokiu būdu kuriant etnografinę aplinką gimtinėje. Ekspoziciją sudaro naujausiomis technologijomis atlikti skirtingų mastelių medžio maketai bei skaitmeninės vizualizacijos, kurios pristato inovatyvų požiūrį į medinę architektūrą, tarpdisciplininius mainus bei dalinimąsi aktualia tarptautine patirtimi.
Taip pat parodoje eksponuojamas naujausias A. Ambrazevičiūtės projektas ,,Hibridai”, kuris yra tiriamojo darbo dalis apie simbiotines kerpių struktūras. Pristatomos objektų vizualizacijos yra skirtingų kerpių rūšių interpretacijos, iliustruojančios hibridines savybes: tarp gamtos ir architektūros, tarp realybės ir fikcijos, tarp abstrakcijos ir objekto. Eksperimentiniai maketai pasakoja kaip natūralios simbiotinės struktūros tampa architektoninėmis. Projekto tikslas- atkreipti dėmesį į mikrostruktūrų formų įvairovę, simbiotines jų savybes bei galimybes natūralias gamtos charakteristikas pritaikyti architektūriniame dizaine.
Jurgio Gečio projekto “Curonian Spit – the identity of the landscape” (Kuršių Nerija – kraštovaizdžio identitetas) architektūrines intervencijas būtų galima pavadinti monumentais, jungiančiais vietą ir jos prisiminimus per žmogaus ir gamtos fizinę ir psichologinę sąveiką. Kuršių Nerija – tai kritinė aplinka, kurioje judantis smėlis laikui bėgant paslepia ir atskleidžia įvairius kultūrinius sluoksnius. Projektą apibūdina galimos paralelės paieška tarp kraštovaizdžio atvaizdavimo ir jo identiteto konceptualizavimo architektūros ir gamtos jėgų poetinės sintezės išraiška. Ją sudaro trys intervencijos: smėlio namas, vėjo namas ir švyturys, kurių formavimas ir erdvės yra priklausomos ir kinta nuo fizinių vietovės procesų. Šie objektai, lyg ateities griuvėsiai, savo stipriąja menine išraiška provokuoja Kuršių Nerijos unikalios geografijos ir istorijos apmąstymus, išryškina efemeriškas jos savybes, laiko tėkmę bei reinterpretuoja kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo–formavimo sąvoką fizine bei metafizine prasme.
Autorių projektai jau yra įvertinti ir apdovanoti tarptautiniuose architektūros konkursuose: ISarch 2015-2016, AZ Awards 2016, Unbuilt Visions 2017, Archistart 2017, taip pat skirtos Lietuvos bei Austrijos kultūros ministerijų individualios stipendijos.
Projektas finansuojamas Lietuvos Kultūros Tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis.
Papildomi rėmėjai: Fine Art Prints.lv ir Caffeine Roasters.
Paroda POST galerijoje veiks iki gegužės 18 d.
Trumpas projektų video ištraukas rasite čia:
Daugiau informacijos apie autorius ir jų projektus:
Fotoreportažas: Lina Pranaitytė