Paroda „Baltarusiai. 1911 – 1912 m. Isako Serbovo etnografinių fotografijų kolekcija“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Balandžio 28 d., ketvirtadienį, 18 val. „Vilniaus fotografijos galerijoje“ (Stiklių g. 4, įėjimas iš Didžiosios g.19, Vilnius) atidaroma paroda „Baltarusiai. 1911 – 1912 m. Isako Serbovo etnografinių fotografijų kolekcija“.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma baltarusių etnografo Isako Serbovo (1871–1941) 1911–1912 metais darytų 435 etnografinių nuotraukų kolekcija iš Minsko gubernijos Bobruisko, Barysovo, Červenės, Mozyriaus, Pinsko, Rečycos ir Slucko apskričių. Ši dokumentų kolekcija ypatingai vertinga tyrinėjant Baltarusijos etnografiją, tradicinę kultūrą, tautinį kostiumą ir architektūrą. Tai unikalus anų laikų vizualinis šaltinis, atskleidžiantis, kokia buvo Baltarusija ir baltarusiai prieš 100 metų. Parengtos parodos tikslas – atkreipti Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkų bei visuomenės dėmesį į fotografinį I. Serbovo palikimą, saugomą Vilniuje. Parodą parengė Vilniaus universiteto biblioteka ir Europos humanitarinio universiteto Baltarusijos istorijos tyrimų institutas.

Kolekciją sudaro trijų mokslinių ekspedicijų metu surinkta medžiaga. I. Serbovo kelionių akimirkos užfiksuotos ne tik fotografijose, bet ir rankraštinėse bei publikuotose ataskaitose, kurios saugomos Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyriaus fonde (F34).

I. Serbovo fotografijose matome Polesės gamtinio regiono, apimančio didesnę pietų Baltarusijos ir šiaurės Ukrainos teritorijų dalį, kaimų gatveles ir gyventojus švenčių dienomis, valstiečių trobas ir žemės ūkio įrankius, klojimus ir tvartus, šieno džiovinimo įrenginius, tvarkingai sukrautas šieno kupetas, vėjo malūnus, medines bažnytėles bei kapinaites su aukštais šiam regionui būdingais kryžiais. Etnografas užfiksavo ir valstiečių buitinio gyvenimo akimirkas: moterys pjauna javus, rauna linus ir kanapes, verpia, skuta bulves, vyrai aria jaučiais ir ruošia šieną, vaikai gano avis… Į fotografo objektyvą pakliuvo ne tik Polesės šlėktos ir miestiečiai, bet ir įvairių religijų, tautinių mažumų atstovai – čigonai, žydai.

Fotografas įamžino Polesės gamtą bei žmogaus poveikį jai: pelkių sausinimą, kelių tiesimą pelkėse, Oginskio kanalą, kuris pirmasis sujungė Baltijos ir Juodosios jūros baseinus.

Ypatingą vertę turi etnografiniai portretai, kuriuose I. Serbovas perteikė valstiečių charakterį ir tradicinį regiono kostiumą. Gausiai ornamentuoti balti moterų drabužiai ir įmantrūs galvos apdangalai liudija aukštą meninę ir buitinę valstiečių kultūrą. Fotografo objektyvas užfiksavo pasiturintį XX a. pirmos pusės Baltarusijos valstiečių gyvenimą.

Nuotraukų geografija apima šiuolaikines Minsko, Bresto, Gomelio ir Mogiliovo apskritis. Iš 73 gyvenviečių, kuriose fotografavo I. Serbovas, mūsų laikais aštuonios dabar priklauso  Ukrainai. Suprantama, jog etnografo surinkta medžiaga svarbi ne tik tradicinio Baltarusijos-Ukrainos pasienio, bet ir viso Polesės regiono kultūriniams tyrimams.

Paroda veiks iki gegužės 14 d.