Panke ir panke.gallery – erdvių ir veiklų „sąjunga“

2018 m. balandžio 2 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: Aušra Trakšelytė

Skirtingas kultūrines veiklas integraliai plėtojančių vietų Vilniuje (Lietuvoje) nėra daug. Kalbant apie integralumą, turimas omenyje ne menininkų, muzikantų ir kitų kūrėjų studijų modelis ar parodų ir koncertų jungtis, o vienos kultūros apsijungimas su kita. Tai klubinė kultūra ir internetinis menas. Tokia „sąjunga“ tapo pokalbio su Panke šeimininkais Erika-Vabaliuku (Šiekštelyte) ir Justu-Liezhuwiu (Rudžiansku) bei panke.gallery kuratoriumi Robertu Sakrowskiu ir už galerijos veiklos plėtrą atsakinga Milena Černiakaite-Morkevičiene pagrindu. Nuo 2009 metų Berlyne veikianti muzikos, šiuolaikinio meno, pokalbių, performansų, filmų erdvė Panke į šiuolaikinės kultūros akiratį kaip inovatyvi, lietuvių auditorijai projektus generuojanti ir prodiusuojanti erdvė pateko 2015 m. surengus šiuolaikinės muzikos ir meno festivalį NEWMAN, kurio muzikinė ir meninė programa išsiskyrė aktualumu; o berlyniečiams ir miesto svečiams – praėjusiais metais, kai joje įsikūrė panke.gallery su išgryninta koncepcija ir koncentruota veiklos kryptimi.

Tiems, kurie nėra girdėję apie Panke, trumpai apibūdinkite, kokia tai vieta ir jos pozicija Berlyno kontekste?

Justas: Pirmiausia apibūdinti Panke‘i mes naudojame žodį multifunkcinė erdvė. Atidarėme erdvę, kurioje įvairius žmones kviečiame veikti, kurti, organizuoti renginius. Tiesa, veikla turi neprasilenkti su tuo, kas patinka mums (šypsosi). Taigi, iš esmės kviečiame visus prisijungti prie Panke veiklos ir plėtros, tik, sakykim, pačius pasiūlymus prafiltruojame. Labai dažnai nutinka, kad susipažinus su žmonėmis, kurie mums įdomūs ir įdomiai veikia, iš karto pasiūlome imtis bendros veiklos.

Erika: Tai DIY vieta, todėl kartais pasiekti norimam tikslui reikia laiko. Pavyzdžiui, Panke‘je galerinė erdvė buvo suplanuota nuo pat pradžių, nors tokį rezultatą, kokį įsivaizdavome, pavyko pasiekti tik praėjusiais metais (turima omenyje panke.gallery – aut. past.). Šiuo metu kartu su galerija, kuri turi išgrynintą veiklos koncepciją, matome, kad kinta, o tiksliau formuojasi nauja publika. Dar po penkerių metų gal Panke taps, pavyzdžiui, menininkų rezidencijų erdve. Šią viziją taip pat turėjome nuo pat pradžių. Taigi ši erdvė nuolat kinta, nes išsikeliami vis nauji tikslai. O jei Panke atskirti nuo panke.gallery, tai ji yra mūsų mėgstamiausias klubas – čia rengiami patys geriausi hiphop’o vakarėliai visame Berlyne (šypsosi).

Justas: Multifunkcinių vietų Berlyne daug, tuo mes neišsiskiriame. Skiriamės muzikine prasme. Be to, pati vieta, jos erdvė mums leidžia organizuoti įvairiausius renginius, kadangi aplink Panke turime kiemų, terasų. Esame įsikūrę iki šiol mažai turistus traukiančiame Wedding’o rajone, o tai turi savų pliusų ir minusų.

Milena: Panke, kaip erdvę, patys vokiečiai bei berlyniečiai mato lyg 90-ųjų meką, nes tokių vietų išlikę labai mažai, dauguma jų renovuotos.

Erika, užsiminei apie Panke ir panke.gallery publiką, kokia ji ir ar ją galima vadinti bendruomene, kuri per keletą metų tapo neatsiejama nuo pačios vietos?

Erika: Kadangi Panke‘je vyksta daug renginių, kuriuos organizuoja kiti asmenys, ir auditorija labai priklauso nuo to, kokie žmonės į tuos renginius ateina.

Justas: Pritariu, kiekvienas Panke‘je organizuojamas renginys turi savo auditoriją, o mes, kaip vieta, turime bendruomenę – kaimynai, kavinės, parduotuvės. Bendraujame su aplinkiniais menininkais, patys lankomės kitų renginiuose. Tad auditorija su kiekvienu renginiu kinta ir plinta, o bendruomenė yra daugmaž susiformavusi.

GRAND OPENING – PANKE.GALLERY. Foto Visvaldas Morkevičius (panke.gallery archyvas)

 O lietuviai lankosi jūsų ar kitų organizuojamuose renginiuose? Gal lietuvių bendruomenei esate alternatyvios kultūros, muzikos ambasada?

Erika: Mes – labai specifinė vieta, todėl lietuviškos muzikos ir/ar bendruomenės vieta nelabai galime būti.

Justas: Dauguma lietuvių, kurie atvyksta į Berlyną studijuoti ar gyventi, pas mus užsuka, bet lietuvybės mes nediegiame. Vienas legendinių čia vykusių koncertų buvo Andriaus Mamontovo (surengtas 2016 m. birželio 4 d. – aut. past.), kuriame turbūt galėjai sutikti 80 proc. Berlyne gyvenančių lietuvių. Tačiau Panke‘je žmones vienija ne tautybė, o interesai.

Milena, o kaip prasidėjo tavo draugystė su Panke ir panke.gallery?

Milena: Panke ir jos veikla, įskaitant galerinę erdvę, man daug metų žinoma. Bet darbiniai santykiai, jei taip galima juos įvardinti, prasidėjo tarptautinio festivalio, skirto skaitmeniniam menui ir kultūrai, Transmediale paralelinės programos Vorspiel metu. 2016 m. pradžioje kartu su fotomenininku Visvaldu Morkevičiumi buvome pakviesti surengti parodą. Vėliau, kai Erika su Justu nusprendė keisti galerijos kryptį, o ją kuruoti ėmėsi Sakrowskis, mane pakvietė padėti rengti parodas ir būti atsakingai už komunikaciją. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių persikelti gyventi į Berlyną.

 Sakrowski, tu prisidėjai prie 2015 metais rengto šiuolaikinės muzikos ir meno festivalio NEWMAN, kurio iniciatoriai Erika ir Justas. Kuravai meninę programą. Ar tai buvo jūsų draugystės pradžia?

Sakrowskis: NEWMAN festivalis buvo ne visai tas momentas. Mano draugas turėjo studiją Wedding’o rajone, kurioje vieną dieną susitikome aptarti projekto, prie kurio tuo metu kartu dirbome. Jis man pasiūlė nueiti į visai šalia jo studijos esantį barą. Svarbu pastebėti, kad tuo metu aplink nebuvo daug vietų, kurias būtų galima aplankyti. Panke, kaip vietos, aš nežinojau, tad mano draugas norėjo mane supažindinti su vietiniais „žaidėjais“. Taip pat Panke’je jis planavo surengti gimtadienį, kartu pristatant jo bei kitų menininkų, įskaitant mane, kūrinių parodą. Norėjo, kad dalyvaučiau su projektu Curatingyoutube.net.

Taigi, nuėjome į Panke, kur supažindino su Erika ir Justu. Pirmiausia man patiko pati erdvė – jos atvirumas įvairiems meniniams projektams, ir vietos „šeimininkai“ – kad jie domisi skaitmeniniu menu. Tai ir buvo pirmas kartas, kai Panke įsirašė į mano lankomų vietų žemėlapį.

Tais pačiais metais kuravau Transmediale ir kartu su Daniela (Silvestrin – aut. past.) turėjome išsikėlę tikslą įtraukti kuo daugiau skirtingų erdvių į festivalio programą. Viename iš susitikimų atpažinau Eriką, o vėliau ji pasidalijo planais apie NEWMAN festivalį. Taigi, tai buvo dar prieš festivalį, bet po jo mūsų draugystė tapo tik stipresnė.

Paroda CONCRETE::DYNAMIC. Menininkai – Alma Alloro ir Horst Barting. Foto Visvaldas Morkevičius (panke.gallery archyvas).

 O kaip nutiko, kad tapai panke.gallery kuratoriumi?

Sakrowskis: Praėjusiais metais kartu su kolega turėjome idėją atidaryti internetiniam menui skirtą galeriją Berlyne. Prisiminiau Panke, tačiau mano kolegai joje nepatiko, dėl muzikinio klubo „kvapo“. Tad jis išėjo, o aš likau. Pamenu, galvojau: „Kodėl ne? Erdvė puiki, čia esantys žmonės nuostabūs; galbūt tai ne „baltas kubas“, bet tai irgi ne mano dalykas“ (šypsosi).

Kaip apibūdintumėte panke.gallery koncepciją?

Sakrowskis: Mane, kaip kuratorių, domina skaitmeninis menas, ypač internetinis menas. Šioje srityje veiklą plėtojų daugiau nei dvidešimt metų. Ekspozicinė erdvė Panke’je nėra galerinė, ji neturi „balto kubo“ efekto, veikia kartu su muzikiniu klubu, yra Wedding’o rajone, kuris kiek nutolęs nuo centro. Visgi tai, kad galerija yra muzikinio klubo patalpose, turi multifunkcinių savybių ir yra santykyje su kitais žmonėmis bei jų idėjomis.

Tuo pačiu bandau keisti berlyniečių požiūrį į šią vietą, nes dauguma Panke žino, bet nelabai supranta, kas tai per vieta; dedu pastangas gryninant galerijos koncepciją, o tai yra – suvienijant menininkus, kurie yra daugiausia vizualaus meno atstovai, turintys stiprų ryšį su klubine kultūra ir internetiniu menu. Dėl mano patirties šioje meno srityje ir pozicijos menininkai, kurie kviečiami čia dalyvauti parodose, turi būti skirtingų kartų – jaunesnės ir vyresnės – atstovai.

Milena: Esu įsitikinusi, kad viena iš stipriausių panke.gallery pusių yra jos kuratorius. Mano požiūriu, Berlynas yra skaitmeninio ir internetinio meno sostinė, o panke.gallery kuratorius yra berlynietis, praktiškai visą gyvenimą čia gyvenantis ir daugiau nei dvidešimt metų veikiantis šioje srityje. Tai Berlyne yra itin svarbu. Labai daug dalykų į tai susiveda – pažintys, nuoseklus domėjimasis ir nuodugnus tos srities išmanymas, kryptingas veiklos plėtojimas. Galima juokauti, kad tada, kai dar nebuvo interneto, Sakrowskis jį jau kuravo.

Paantrinsiu Sakrowskiui, kad nuo pat pradžių buvo aiški galerijos koncepcija ir dialogas tarp senosios ir naujosios interneto meno menininkų kartos, tarp meno ir klubo. Sąsaja su klubų kultūra ir internetiniu menu neatsiejama, kadangi dauguma menininkų yra atėję iš „naktinio gyvenimo“.

Sakrowskis: Be to, galerijoje eksponuojami menininkai, kurie kūrybinę veiklą vysto internetinio meno kultūros lauke, turi gyventi Berlyne, kadangi mano tikslas yra suvesti juos į dialogą.

Paroda CONCRETE::DYNAMIC. Menininkai – Alma Alloro ir Horst Barting. Foto Visvaldas Morkevičius (panke.gallery archyvas).

Ar internetiniam menui ir jo atstovams reikalinga fizinė ekspozicinė erdvė? Kokios to priežastys?

Sakrowskis: Taip. Internetinio meno kūrinys gali būti performansas, įvietintas menas, objektas ir t. t. Kita priežastis būtų ta, kad man menas yra diskursas ir santykis tarp žmonių. Mes ne tik prodiusuojame meną, bet ir diskutuojame apie jį.

Menas yra reikšmingas aspektas, nusakantis tavo identitetą, bent jau Berlyne. O man svarbu sukurti sceną, kurioje apsijungia žmonės. Aš pats dažnai būnu galerijoje, vedu ekskursijas, bendrauju su lankytojais – tai galerijos nuostata ir įrankis. Internetinis menas dažnai, įprastai yra labia intymi forma santykyje su žiūrovu. „Vienas su vienu“ interaksija. O galerija, kaip media, – vieta vienas su kitu susitikti, pasikalbėti ir susipažinti. Formuoju bendruomenę – štai ką aš darau.

Milena: Išskirtinis dalykas yra klubo ir galerijos buvimas vienoje erdvėje, tai net nėra itin įprastas dalykas Berlyne. Negana to, kad po parodos atidarymų dažnai „veiksmas“ persikelia į Panke erdves ar ant Panke’je esančios scenos, šis vienos erdvės momentas leidžia galerijai vykdyti veiklą už jos ribų, pavyzdžiui, taip ir gimė galerijos organizuojamas eksperimentinis elektroninės–avangardinės muzikos renginys – panke.gallery soundnight, kuris vyksta ne galerijoje, o Panke’je, bet yra kuruojamas tiesiogiai panke.gallery.

Panke.gallery veikla neapsiriboja vien tik parodomis, paraleliai prodiusuojame kitus renginius. Pačią erdvę matau labiau kaip project space, o ne galeriją, kadangi mes neužsiimame kūrinių pardavimais, neatstovaujame menininkams. Per trumpa veiklos periodą inicijavome boox.store, projektą router.gallery, užsiimame meninių edition’ų leidyba; o menininko Jono Lund kartu su R. Sakrowskiu sukurtas virtualus žaidimas The Internet. Express vėliau mūsų pastangomis įgijo fizinį pavidalą ir buvo pristatytas panke.gallery (2017 m. rugsėjo mėn.), o šiuo metu yra perkeltas į Panke.

Menininkas Horst Barting. Paroda CONCRETE::DYNAMIC. Foto Visvaldas Morkevičius (panke.gallery archyvas).

Įdomus internetinio meno parodų ir/ar projektų reprezentacinis modelis yra router.gallery. Papasakokite, kaip kilo „offline galerijos“ mintis ir kodėl jam parinkote vietą Panke‘je, o ne galerinėje erdvėje?

Sakrowskis: Tai skaitmeninė erdvė, neprijungta prie interneto ir inspiruota menininko Aram Bartholl. Mane itin žavi idėja eksponuoti internetinį meną prietaisuose pavyzdžiui, modeme. Prie šio prietaiso (modemo) kiekvienas gali prisijungti per wifi ir „išvysti“ parodą ar projektą, kuri/s tuo metu yra pristatomas. Taip pat tai puiki priemonė pakviesti daugiau kuratorių pristatyti projektus; eksponuoti tai, ką pristatyti galerinėje erdvėje būtų sudėtinga. Be to, projektai, pristatomi router.gallery, yra prieinami net tada, kai galerija uždaryta. Atėjusius į Panke renginius žmones, kurie ieško nemokamo interneto ir pasirenka router.gallery, dažnai ištinka AHA efektas… Ir tai yra vienas iš būdų žmones paskatinti domėtis menu.

Milena: Be to, projektai, kurie pristatomi router.gallery, keičiasi rečiau nei galerinėje erdvėje, o informacija pasiekiama lengvai, bet kokiu įrenginiu, turinčiu prisijungimą prie wifi – kompiuteriu, planšete, telefonu. Šiuo metu veikia projektas Public Library / Memory of the World. Jame sukelta per 2000 skaitmeninių knygų, kurias gali parsisiųsti ar skaityti online.

Kalbant apie patį menininką Aram Bartholl, jo meninę veiklą seku senai ir esu jo kūrybos gerbėja, todėl džiaugiuosi, kad su juo turėjau galimybę susipažinti Berlyne. Beje vienas iš jo inicijuotų projektų – Dead Drops – įbetonuotas usb į viešai prieinamą sieną, kaip anonimiškas, peer to peer dalijimosi būdas – taip išplito po pasaulį, o iniciatyvos ėmėsi įvairūs žmonės, jog neaplenkė ir Vilniaus – Subačiaus g. galima rasti galbūt iki šiol kyšantį iš sienos usb.

Jonas Lund, THE INTERNET. EXPRESS (panke.gallery archyvas).

 Panke.gallery Berlyno bei internetinio meno kontekste – kas ją skiria nuo kitų?

Sakrowskis: Sakyčiau, kad yra ne tiek daug galerijų Europoje, kurios reprezentuotų internetinį meną. Čia, Berlyne, internetinis menas, turi senas tradicijas, pradedant 8 deš. – stiprūs menininkai, Transmediale festivalis, t. t. Berlynas vaidina svarbų vaidmenį internetinio meno plėtrai, kadangi dauguma menininkų vis dar gyvena ir kuria šiame mieste. O tai galimybė pačiai galerijai, kadangi tuos menininkus galime įtraukti į parodų planą ir galerijos programą.

Kalbant apie kitas galerijas Berlyne, yra kelios, pavyzdžiui, Future gallery – pristatanti post-internetinio meno kartos menininkus. Tai svarbi galerija, kuri dalyvauja meno mugėse. Su šia galerija negaliu lygintis, kadangi niekada neturėjau intereso dalyvauti meno rinkoje arba užsiimti meno kūrinių pardavimais. Mano interesas yra šį meną reflektuoti, bet ne pardavinėti. Ir tai yra dalis mano asmeninio gyvenimo istorijos, kadangi gimiau rytinėje Berlyno dalyje. Aš nebuvau auklėjamas tokiam santykiui su menu, todėl man tai svetima. Neteigiu, kad tai blogai, tiesiog tai ne mano pozicija. Aš norėčiau vadovauti galerijai, kaip diskursui. Taip pat norėčiau išlaikyti galeriją iš nario mokesčio ir Edition’ų. Dirbame dar tik metus, tad laikas parodys…

Ačiū visiems už pokalbį.

THE INTERNET. EXPRESS – instaliacija. Foto Visvaldas Morkevičius (panke.gallery archyvas)

THE INTERNET. EXPRESS – instaliacija. Foto Visvaldas Morkevičius (panke.gallery archyvas)

WORK | GAME – Sebastian Lütgert ir Sebastian Schmieg paroda. Foto Visvaldas Morkevičius (panke.gallery archyvas).

 

Straipsnio autorius:
Aušra Trakšelytė yra menotyrininkė, parodų kuratorė ir įvairių kultūrinių renginių organizatorė. Pagrindinė tyrimų sritis – įvietintas šiuolaikinis menas. Gyvena ir dirba Vilniuje. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *