.
2010    05    12

Nauja Tado Blindausko skulptūra Tautai

Metras Penkiasdešimt

baltijos kelias

Sabotažnikų jau ne kartą pastebėtas garsiojo lietuvių (vis dar) ekspresionisto-primityvisto sūnus Tadas Blindauskas, savo darbais pagarsėjęs meile Tėvynei, jos žmonėms, krepšiniui ir verpstėms, vėl susižavėjo tautinėmis spalvomis ir ėmėsi naujos stambiabiudžetinės, atsiprašau, svarbios tautai temos – Tėvynės nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio.

Pasibaigus liaudies meno karštinei, Tadas Blindauskas nesiliauja kliedėjęs meile tautai ir kviečia visus homofobus tautiečius prisijungti prie jo naujo trispalvio ažūrinio projekto – „Laisvės plentas“.

„Projekto idėja gimė matant šiandieninę apatiją, pesimizmą ir susipriešinimą. „Laisvės plentas“ – tai kovos už nepriklausomybę atminimas ir laisvės bei vienybės simbolis ateities kartoms. Tai – raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Marijos žemei išsikovoti laisvę.“ – pursloja dėl tautos likimo susijaudinęs menininkas.

Šis „Laisvės plentas“, kaip tikriausiai supratote užslėptą konceptualią vakarykščio menininko mintį, kalba apie prieš dvidešimt metų 600 kilometrų plente susikabinusias tris Baltijos tautas. Tad, pagal visas Blindausko kūrybos tradicijas, naujoji skulptūra atrodys lygiai taip pat, kaip ir Baltijos plentas, tik vietoj susikabinusiu žmonių regėsime susikabinusių siluetų skyles trispalve nudažytoje sienoje.

Negana to, Blindauskas kaip tikras svieto lygintojas šį kartą jau neslepia būdo, kaip įsprausti savo vardą į šią skylėtą sieną:

„Kaip Baltijos kelią prieš 21-erius metus šalies gyventojai kūrė vieningai, taip ir ši skulptūra yra kolektyvinis kūrinys – kiekvienas gali paremti projektą ir turėti specialią plytą, iš kurių bus sumūryta skulptūra. Kiekvienoje plytoje, kurios bus trijų Lietuvos vėliavos spalvų, bus įspaustas ją parėmusio žmogaus vardas ir pavardė.“

Ech, gaila, kad sabotažnikai šiuo metu išleisti priverstinių neapmokamų atostogų, o tai būtų tikrai smagu atvesti savo anūkus prie sostinės Kodekso prospekto ir Aliuminio vilko gatvių išmūrytos „skulptūros“ ir paglostyti piršteliu „Metras penkiasdešimt“ plytą. O gal kas ims ir parems kriticzeski-sabotaž, kad jie galėtų tą vieną plytą po „skulptūros” atidengimo primūryti patys?