Nacionalinės dailės galerijoje - „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970“

Parodoje „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970“ pirmą kartą eksponuojama šaltojo karo metų dailė, daiktų ir drabužių dizainas, architektūra bei kino menas iš abiejų anuomet konfliktavusių ir besivaržiusių politinių blokų: Vakarų ir Rytų. 1945–1970 m. pasižymėjo ne tik politine įtampa, bet ir ypatingu kūrybiškumu. Tai atsispindėjo visose gyvenimo srityse – ir kasdienėje žmonių aplinkoje, ir reikšmingiausiuose kultūros pasiekimuose. Ginklavimosi varžybos ir rungtynės dėl kosmoso užkariavimo, mokslo ir technikos raida esmingai įtakojo to meto kultūrą. Atverdama žiūrovams sudėtingą, permainų kupiną laikotarpį, paroda siūlo pažvelgti į šaltąjį karą kaip į varžybas tarp dviejų skirtingose „geležinės uždangos“ pusėse susiformavusių modernaus gyvenimo ir meno sampratų.

Pasak parodos kuratorių David Crowley ir Jane Pavitt, „Mes gyvename pasaulyje, kurį vis dar veikia – materialiniu, aplinkos ir vaizduotės požiūriu – Šaltojo karo modernybė. Branduolinio ginklo grėsmė šiandien galbūt atrodo labiau nutolusi, bet šeštojo ir septintojo dešimtmečio agresyvios industrializacijos palikimas per daug akivaizdus mūsų globalioje aplinkoje. Be to, daugelis pagrindinių Šaltojo karo modernybės klausimų – pavyzdžiui, kaip panaudoti naująsias technologijas žmonijos labui, nesukuriant nehumaniškų pasekmių, arba kaip įsivaizduoti modernų gyvenimą ne rinkos sąlygomis – vis dar aktualūs šiandien. O jei norime būti savo ateities šeimininkai, mums reikia suprasti Šaltojo karo praeitį.“

Parodą  sudaro 8 skyriai: „Nerimas ir viltis karui pasibaigus“, „Menų  mobilizacija“, „Modernumo lenktynės“, „Krizė  ir baimė“, „Kosmoso odisėjos“, „Revoliucija“,  „Paskutinieji utopistai“, ir „Trapi planeta“.

Eksponuojami žymiausių pasaulio dailininkų (Naumo Gabo, Pablo Picasso, Ossipo Zadkine‘o ir kt.), taip pat dailininkų iš Rytų Europos šalių (Jiří Kolářo, Boriso Michailovo, Jevgenijaus Vučetičiaus, Krzysztofo Wodiczko ir kt.), dizaino ir taikomosios dailės kūrėjų (Magdalenos Abakanowicz, Pierre‘o Cardino, Charleso ir Ray Eamesų, Raimondo Lowey, Paco Rabanne‘o ir kt.) ir architektų (Le Corbusier, Buckminsterio Fullerio, Arata Isozaki ir kt.) darbai bei Vakarų ir Rytų kino režisierių (Stanley Kubricko, Michailo Kalatozovo, Andrejaus Tarkovskio ir kt.) filmai. Ekspozicijoje taip pat pristatomi unikalūs inžineriniai objektai: pirmasis dirbtinis žemės palydovas „Sputnik“, kosminio laivo „Vostok“ kapsulės modelis, JAV astronautų ir SSRS kosmonautų skafandrai, Ostankino (Maskva) ir Ještedo (tuomet – Čekoslovakija) televizijos bokštų modeliai ir kt.

Parodoje pristatoma per 250 kūrinių (tapyba, skulptūra, grafika, plakatai, fotografija, taikomoji dailė, dizaino objektai, dizaino bei architektūros projektai ir modeliai, kostiumai, kino filmai, kt. – iš  Vakarų Europos, JAV bei buvusių socialistinių šalių: Čekoslovakijos, Kinijos, Kubos, Lenkijos, SSRS, VDR, kt.)

Kūrinius parodai skolino 47 institucijos bei privatūs asmenys ir tai yra vienas didžiausių muziejinių projektų Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

2008 m. pirmą kartą parodyta Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone paroda sulaukė išskirtinio lankytojų dėmesio. 2009 m. pavasarį Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejuje MART Rovereto (Italija) veikusią šią parodą gausiai lankė žiūrovai iš daugelio šalių.

Paroda Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, veiks iki gruodžio 6 d. Jos veikimo metu Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje bus surengta šaltojo karo laikotarpį pristatančių kino filmų ir diskusijų programa. Nacionalinės dailės galerijos edukacijos centras šiai parodai parengė plačią edukacinę programą.

Oficialus parodos atidarymas – spalio 2 d., penktadienį, 16 val. (Įėjimas su kvietimais). Jame dalyvaus Viktorijos ir Alberto muziejaus direktorius Mark Jones.

18 val. paroda bus pristatoma Lietuvos kultūros, mokslo ir meno visuomenei (Įėjimas su kvietimais).

Nuo spalio 3 d., šeštadienio, 10 val. paroda atvira visiems lankytojams, veiks iki gruodžio 6 d.

Iliustracija: Būk pasveikinta Raudonoji armija – naujojo pasaulio gynėja! Autoriai: Karel Sourek ir Tibori Honti, 1945, Privati kolekcija