Nacionalinėje dailės galerijoje – pokalbis apie miesto ekologiją

2017 m. vasario 10 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Iliustracija Vidos Motiekaitytės (2) 

Vasario 14 d. 17 val. NDG auditorijoje biologė prof. Vida Motiekaitytė skaitys paskaitą apie miestų augaliją ir žmogų – „Nuo miestų ekologijos iki sociologijos: ekologinės problemos, augalai ir žmonės.“. Ši paskaita yra parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ lydinčio mokslininkų paskaitų ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ dalis.
Paskaitų ciklas Miesto gamta: pradedant mokslu– tai valandos trukmės susipažinimas su parodoje apmąstomomis temomis, kurios paskaitose aptariamos iš mokslininkų perspektyvos.

Kaip teigia biologė prof. Vida Motiekaitytė, „pradžioje buvo ekologija, o tik po to žmonija sukūrė tinklaveiką ir į ją įsitraukė.“ Miestas su didele gyventojų koncentracija iš pat pradžių buvo lydimas įvairiausių higienos ir sanitarijos problemų. Su laiku šimtatūkstantiniai ir milijoniniai miestai tapo grėsme užmiesčiui: geriausios dirbamos žemės išnaudojamos miesto plėtrai, įrengiami sąvartynai ir nuotekų valymo stotys. Daugelis miesto ekologinių problemų kilo (ir kyla) dėl netobulos miesto infrastruktūros ir teršiančios aplinką pramonės. Klimatas, dirvožemis, flora ir fauna, kaip natūralių ekosistemų komponentai, paveikiami labiausiai. Vilnius – vienas iš nedaugelio miestų, kur dėl sudėtingo reljefo išliko nemažai natūralių gamtos salų.

Paskaitoje svarstoma apie kompleksiškas miestų ekologijos ir sociologijos problemas, atsispiriant nuo parodoje „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ pristatomos Vidos Motiekaitytės disertacijos „Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos“ (Botanikos institutas, 2002). Šio tyrimo objektas – Lietuvos miestų augalija, kuriai tyrinėti autorė pasitelkė fitocenologijos mokslą – botanikos šaką, tiriančią skirtingose buveinėse susidarančias augalų bendrijas. Konkrečių atvejų analizei mokslininkė pasirinko tuo metu veikusius ar jau uždarytus Lietuvos sąvartynus – vietas, kuriose žmogaus veiklos įtaka augmenijai pasireiškia bene intensyviausiai. Mokslininkė ištyrinėjo fitocenozių (kartu augančių augalų grupių) įvairovę Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Neringos sąvartynuose, išanalizavo, kaip fitocenozės kinta laikui bėgant bei pateikė pasiūlymus sąvartynų apsodinimui želdynais.

Paskaita vyks parodos „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ ekspozicijos salėje.

Paskaita nemokama, be registracijos.

Kitos ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ paskaitos:

  • Vasario 21 d. 17 val. Egidijus Rimkus „Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis“.
  • Kovo 2 d. 18 val. Stanislovas Sinkevičius „Miesto vilionės: spąstai ar palaima laukinėms rūšims?”
  • Kovo 9 d. 18 val. Justina Kozakaitė „Atsargiai! Kertate Vilniaus miesto ribas! Vilniaus miesto gyventojų smurtas ir nelaimingi atsitikimai XVI-XVIII a.“

(Apie kiekvieną paskaitą bus informuojama atskiru spaudos pranešimu.)

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija.

Iliustracijoje: Vilnius, įspūdingas šlaitas Vilkpėdėje, pušys augančios ant kalno – jau buvusios geležinkeliečių ligoninės teritorijoje. Šlaitas yra prie gatvės, kuri suka ties šviesoforu į dešinę link geležinkelio stoties prieš pat Savanorių žiedą. Fotografuota apie 1985 metus. Šlaite augo gana retos ruderalinės bendrijos sudarytos iš geltonojo (Melilotus officinalis) bei baltojo barkūno (Melilotus albus) ir kitų sausas šiltas ir smėlingas-žvyringas vietas mėgstančių augalų, pavyzdžiui karčiojo kiečio (pelyno). Graži, spalvinga bendrija, maskuojanti atsivėrusią savaime, o gal greičiau nukastą kalvos dali (žemiau bendrijos tikriausiai ir dabar tebėra požeminiai garažas ar dar kas nors, įkastas į šlaitą). Šią bendriją ir kitas panašias iš Lietuvos esu aprašiusi moksliniame „Biologija“ žurnale, 2001,2:91-95 p.

Prof. Vida Motiekaitytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *