Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Beveidžiai arba Intensyvios mintys“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Birželio 11 d., antradienį, 17:30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Vilniaus fotografijos galerijoje“ (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19),Vilnius) atidaroma Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda „Beveidžiai arba Intensyvios mintys“. Parodos atidaryme dalyvaus autorė.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete filosofiją studijuojanti Milda Kiaušaitė (g. 1992 m.)  fotografijos mokėsi pas Tatjaną ir Joną Kuzminus, kurių prieraišumas šviesoraščiui, energija ir darbštumas buvo puikus pavyzdys jaunajai autorei. M. Kiaušaitė sėkmingai dalyvavo moksleivių fotografijos konkursuose, buvo jų laureatė: „Jaunųjų akiratis”, Tarptautinis jaunimo fotografijos konkursas „Jaunas žmogus XXI amžiuje”, Tarptautinis fotografijos meno festivalis IN FOCUS, Tarptautinis fotografijos meno festivalis FOTOSOFIJA ir kt.

Pirmąją asmeninę parodą „Varno pasakos” (2010 m.) jaunoji fotografė eksponavo Kauno menininkų namuose, vėliau – Anykščių kultūros centre. Antrąją – „Odė žmogiškumui” ,-  kuri buvo pristatyta  Lietuvos rašytojų sąjungos Rašytojų klube Vilniuje, šiuo metu galima pamatyti Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) darbo dienomis.

Parodoje „Beveidžiai arba Intensyvios mintys” autorė pristato dvi darbų serijas. Pirmoji jų – „Beveidžiai arba Intensyvios mintys” kalba apie stiprius emocinius sukrėtimus, patirtis, kurios kiekvieną skiria ir suartina. Tai – tarpdiscipliniški darbai, gimstantys tuomet, kai įprastų vaizdų ir žodžių neužtenka. Vidinė drama išsiveržia ryškiais, ekspresyviais spalvų potėpiais, lyg aura apsupančiais nuotraukų veikėjus. Netekę veidų šie tampa autorės minčių fantomais, įkūnyjimais ir sykiu – bendražmogiškumo simboliais.

Antrojoje serijoje „Iškreipta atmintis” M. Kiaušaitė pasitelkdama fotografiją ir jos analogines technikas nagrinėja atminties fenomeną. Atmintis – tai vieta, kurioje susitinkame su išėjusiuoju „dabar”, jį apmąstome. Tačiau atmintyje gyvenanti dabartis niekada nėra tikroji, ji dengiasi laiko patina, pamažu blunka detalės, kinta prasmė. Ji, kaip ir fotografija, renkasi, ką išsaugoti, prikurti, ko atsisakyti. Atmintis apgauna, tačiau sykiu apgauti ji negali, nes nepažįsta tiesos. Bet kita vertus, kokia kita tiesa, nei toji, gyvenanti atmintyje…

Paroda veiks iki liepos 5 d.