M.K. Čiurlionio kūrybos retrospektyva „Ezoterinė kelionė“ Milane

„Ezoterinė kelionė“ – viena didžiausių Europoje surengtų M. K. Čiurlionio retrospektyvinių parodų. Parodos idėja kilo Gabriellai Di Millia – rusų avangardo specialistei, kuri dar 1983 m. žymiame žurnale „FMR“ paskelbė straipsnį apie M. K. Čiurlionį. Ši vizija įgavo pavidalą 2009 m., kai Pallazo Realle nutarė rengti M. K. Čiurlionio parodą. Milano merė – Letizia Moratti, paskelbdama 2010 metų kultūros renginių planus, visus nustebino labai išsamiai ir profesionaliai pristatydama būsimą M. K. Čiurlionio kūrybos parodą. Jos koncepcija – atskleisti Čiurlionį kaip integralią asmenybę, išryškinti jo mąstysenos dvasingumą, buvo galutinai suformuluota kuratorei Gabriellai Di Millia gegužės mėnesį lankantis Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Norėdama geriau pažinti Čiurlionio aplinką, ji studijavo menininko kūrybą, eskizus, laiškus, apsilankė gimtąjame jo mieste – Druskininkuose, Raigardo slėnyje. Kartu su muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu galutinai suderino koncepciją atitinkančius darbus, parodos pavadinimą – „Ezoterinė kelionė“.

Taigi, Milane, užsienio parodų kontekste, pirmą kartą pristatoma visa įvairialypė Čiurlionio kūryba: tapyba, piešiniai, eskizai, muzikos rankraščiai, laiškai, fotografija, muzika. Meno kritikams, specialistams Čiurlionio vardas yra gerai žinomas, tačiau eiliniam lankytojui buvo siekiama  pristatyti jį ne tik kaip išskirtinį menininką, bet ir kaip unikalią asmenybę. Todėl greta kūrinių ekspozicijų atsirado erdvės, skirtos dokumentinei medžiagai, filmams, edukacinei veiklai, knygoms apie Čiurlionį ir suvenyrams. Paroda papildyta įvairiais renginiais – koncertais, paskaitomis, edukacine veikla. Vaikų ir jaunimo programoje „Čiurlioniada“ dalyvaus apie 10 000 Lotaringijos moksleivių, kurie atliks muzikinius Čiurlionio kūrinius, interpretuos jo dailės darbus. Jiems paruošti du specialūs katalogai, o specialistams ir visiems susidomėjusiems Čiurlionio kūryba skirtas išsamus parodos katalogas. Leidinys išskirtinis tuo, kad pagal parodos kuratorės pageidavimą, greta visų parodos kūrinių, išsamių straipsnių, pirmą kartą publikuojama 50 Čiurlionio laiškų su komentarais.

Parodos rengime dalyvavo milžiniška kuratorių, administratorių, komunikacijos specialistų, techninio personalo, restauratorių komanda, kuri vienbalsiai pripažino, jog tai – unikali kūryba. Tai lėmė labai atsakingą ir dėmesingą italų kolegų pasiruošimą parodai. Italijos žiniasklaidos atstovams Čiurlionis buvo pristatytas kaip modernaus meno pradininkas, netgi modernizmo tėvas, su kuriuo pirmą kartą itin išsamiai tarptautinė publika supažindinta parodoje Paryžiuje, Musée d‘Orsay, 2000-2001 m. Katalogo sudarytojas – Gabriele Mazzota, atsakydamas į klausimą „Kodėl Čiurlionis?“ pažymi, kad Palazzo Reale siekia Milano žiūrovams pristatyti modernaus meno ištakas. Šiuose rūmuose buvo surengtos Edvardo Muncho, Paul Klee, Vasilijaus Kandinskio parodos, pristatyti siurrealizmo atstovai. Todėl šiame kontekste nuosekliai atsirado ir M. K. Čiurlionis, kaip vienas unikaliausių modernaus meno atstovų. Paryžiuje Čiurlionis buvo išryškintas kaip lyrinis simbolistas o Milano parodoje jis atskleidžiamas kaip ezoterinis, „magiškas“, itin dvasingas menininkas. Pallazo Realle plačiai reprezentuojama ir menininko muzikinė kūryba, todėl katalogas papildytas muzikos įrašais, be to parodą lydės koncertai, kuriems pradžią davė atidaryme grojęs prof. Vytautas Landzbergis.

M. K. Čiurlionio paroda buvo plačiai pristatyta žiniasklaidai. Prieš parodos atidarymą surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo apie 100 žurnalistų. Išvakarėse pasirodė dideli straipsniai žurnaluose „Panorama“ (18 novembre 2010 Anno XLVIII N. 47 (2322), „Astra“ (dicembre 2010 2010 Anno XXXIV. N.12), dienraštyje „Milano“ (Anno 135, N. 273). Per penkias pirmąsias dienas parodą jau aplankė 4300 žiūrovų. Tai stebinantis skaičius net patiems Palazzo Reale darbuotojams.

Osvaldas Daugelis – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, dalindamasis įspūdžiais iš parodos atidarymo, buvo nustebintas tokia gyva, audringa žiūrovų reakcija, kurie diskutavo, aptarinėjo kiekvieną Čiurlionio kūrinį. Pasak jo, Čiurlionio paroda buvo pavadinta įžangine prieš labai reikšmingą Milano kultūros įvykį – 2011 metais greta Palazzo Realle atidaromą XX a. dailės muziejų.

Parodos dizainas, pritaikytas ir prie Čiurlionio kūrinių, ir prie karališkųjų rūmų stiliaus bei kolorito. Tapybos darbai eksponuojami ant ryškiai purpurinių – „karališkos“ spalvos sienų. Grafikos kūriniai, informaciniai intarpai – ant ryškiai violetinių. Atsakingai ir jautriai parinktas apšvietimas ypač išryškina Čiurlionio kūrinių subtilumą.