Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Artnews.lt kviečia tapti Contribee remėjais
Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija
Slovėnijoje pirmą kartą pristatoma skulptorės Marijos Šnipaitės personalinė paroda
Eksperimentų platforma kviečia architektūros kūrėjus tyrinėti besikeičiančių Vilniaus ir Paryžiaus miestų aktualijas
Leidyklos „Six Chairs Books“ atviras kvietimas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato pavasario sezono programą: iki šiol neeksponuoti kūriniai, naujas žvilgsnis į lietuvių menininkų kūrybą ir nacionalinis paviljonas Venecijoje
II–oji tarptautinė meno trienalė „Nenuspėjamos ateitys. Vanduo“ kviečia menininkus teikti paraiškas
Miunchene pristatytas Linos Lapelytės kūrinys žmonių balsams ir bažnyčių varpams
Lino Katino paroda galerijoje „Meno parkas“
artnews.lt
Balandžio 29 d., 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) atidaroma tapytojo Lino Katino personalinė paroda „69. Ir Ačiū Dievui”.
Linas Leonas Katinas (g. 1941 m.) – profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999 m.)
1964 m. baigė architektūrą Lietuvos dailės institute. 1968-1992 m. dėstė M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate Vilniuje, nuo 1992 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Nuo 1990 m. „Grupės 24“ narys.
Sukūrė tapybos kūrinių, piešinių, akvarelių, instaliacijų. Ankstyvojo laikotarpio kūryboje yra ekspresionizmo bruožų („Jūra“ I-IV 1967 m., „Arimai“ 1968 m.), eksperimentavo su įvairiomis (koliažo ir kitų) technikomis. Aštuntame – devintame dešimtmetyje pasuko į abstrakcionizmą. Kūriniai architektoniškos kompozicijos, juose yra kosmogoninių simbolių, kartais žmogaus silueto figūrų, naudojama daugiasluoksnės lesiruotės, faktūros, su tapyba derinamos kitų technikos. Kūryboje atsispindi domėjimasis lietuvių liaudies audinių ornamentika, vėlesnėje – budizmo kultūra ir menu, Vakarų ir Rytų civilizacijų sąveika („Raigardas“, „Naktis“ I-IV, „Laivas“ I-III, visi 1975 m., „Kosmograma“ 1981 m., „Agla“ 1988 m.). XX a. dešimtojo dešimtmečio – XXI a. pradžios kūriniuose ryškūs konceptualiosios dailės elementai, dažnai naudojamos piktogramos, hieroglifai, citatos. Sukūrė krikščioniškosios tematikos („Nieko nukryžiavimas“ 2001 m.), su kitų dailininkų kūryba susijusių („Vincento vynuogynas“ 2002 m.) kūrinių.
Paroda veiks iki gegužės 25 d.