.
2009    04    27

Lietuvių Venecijos bienalės ekspozicija įsikurs įspūdingose patalpose

artnews.lt

Birželio 7 d. prasidėsiančioje Venecijos bienalėje Lietuva turės įspūdingą ekspoziciją – menininko Žilvino Kempino 26 m ilgio instaliacijai „Tūba“ parinktas nerestauruotas, tačiau įspūdingų proporcijų renesansinis pastatas „Scuola Grande della Misericordia”.

XVI a. architekto Jacopo Sansovino suprojektuotas dviejų aukštų 2000 kv. m. ploto pastatas, esantis šiaurės vakarinėje Venecijos dalyje, Cannaregio, dar nė karto nebuvo panaudotas kaip bienalės paviljonas, tačiau ateityje bus skirtas kultūros renginiams.

Tame pačiame miesto rajone, kaip ir „Scuola Grande della Misericordia”, yra įsikūrę Islandijos bei Singapūro paviljonai, netoli keliauti ir iki Latvijos ekspozicijos.

700 kv. m ploto, 13 m aukščio Lietuvos ekspozicinė erdvė išsiskiria natūralia įdomiai krintančia šviesa. Pasak „Tūbos“ autoriaus, nerestauruotos patalpos puikiai kontrastuos su minimalistine instaliacijos precizika.

„Žilvino darbai traukia nesuvaidintą dėmesį – jo instaliacija „Dviguba O” šiuolaikinio meno mugėje „Arco“ Madride suviliojo ne vieną lankytoją pamatyti „Tūbą” Venecijoje. Tuo tarpu „Misrecordia“ pastatas šiemet pretenduoja tapti viena svarbiausių bienalės vietų šalia Arsenalo bei Giardini, kur daugelis šalių turi pasistatę nuolatinius paviljonus – taigi lankytojų turėtų netrūkti”, – sako ekspozicijos komisarė Laura Rutkutė.

Kaip ir kitos garsios 39 m. Niujorke gyvenančio menininko instaliacijos, „Tūba“ sukurta iš magnetinių vaizdajuosčių. Įtemptos jos suformuoja tunelį, veikiantį fizinę ir regimąją žiūrovo patirtį – sulėtina laiko tėkmę ir vienu metu kuria buvimo viduje ir išorėje iliuziją.

Iki 2009 m. lapkričio 22 d. veiksiančioje Venecijos bienalėje Ž. Kempiną pristato galerija „Vartai“. Lietuvos paviljoną remia LR Kultūros ministerija, jo globėjas ministras pirmininkas Andrius Kubilius, pagrindiniai rėmėjai – ponai Danutė Krištopaitytė – Mallart ir Alain Mallart.

Venecijos bienalei vokiečių leidykla „Dumont“ išleis Ž.Kempino darbų katalogą, kuriam tekstus parengė žinomi Lietuvos ir užsienio autoriai: Modernaus meno muziejaus Niujorke (MOMA) kuratorė Veronika Roberts, Plymuto universiteto profesorius Malcolm Miles, Vilniaus dailės akademijos profesorius Alfonsas Andriuškevičius ir Lietuvos ekspozicijos Venecijos bienalėje kuratorė Laima Kreivytė.

Šiais ir praėjusiais Ž. Kempinas surengė itin daug reikšmingų personalinių ir grupinių parodų: instaliacija „Dvigubas O“ iki gegužės vidurio demonstruojama greta garsių pasaulio menininkų – Louise Bourgeois, Anzelm Kiefer, Liam Gillick, Roman Opalka – parodoje „Erdvių rūšys“ Yvon Lambert galerijoje Niujorke, šiemet šis darbas eksponuotas ir „ARCO“ šiuolaikinio meno mugėje Madride, kiti menininko darbai – Vienos (Austrija) ir Lundo (Švedija) Kunsthalėse. 2008 m. Ž.Kempinas pelnė prestižinį garsaus skulptoriaus Alexander Calder prizą ir turėjo galimybę pusę metų kurti jo studijoje, kur ir gimė „Tūba“. 2007 m. žurnalas “Art Review” pristatė kūrėją kaip vieną iš 25 ateities menininkų, kuriuos būtina žinoti.

Žilvino Kempino instaliacija Tūba