Lauryno Adomaičio paskaita „Ryklio dantys, avies kraujas – horizontalioji geologija ir tarprūšinės operacijos“ ŠMC

2017 m. rugsėjo 21 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Rugsėjo 21 d., ketvirtadienį, 19 val. ŠMC Šiaurinėje salėje vyks Lauryno Adomaičio paskaita „Ryklio dantys, avies kraujas – horizontalioji geologija ir tarprūšinės operacijos“. Ši paskaita yra pirmoji 13-osios Baltijos trienalės Preliudo viešų renginių ciklo dalis.

Alchemikas Andreas Libavijus 1615 m. tarsi pajuokavo: paimkime mirštantį senį ir sveiką jaunuolį, sujunkime jų kraujagysles vamzdeliu ir vieno jų gyvybinės jėgos perbėgs kitam. Libavijaus juokas liko tik juoku bent iki 1628-ųjų, kuomet Williamas Harvey suformulavo teoriją apie kraujo cirkuliaciją. Supratus, kad kraujas iš tiesų bėga ratu, Libavijaus juokelis tapo nebejuokingas. Juk sujungus skirtingų gyvūnų kraujagysles…

Kuomet Harvey rašė savo traktatą apie širdį, „Karaliaus Saulės“ Liudviko XIV rūmų vietoje Versalyje tebuvo akmeninis jo tėvo medžioklės namelis. Augant imperinėms ambicijoms augo ir rūmai, o juose apsigyveno ne tik karalius, bet ir jo asmeninis gydytojas Jean-Baptiste Denys. Ieškodamas naujų gydymo būdų psichologinėms problemoms, kurių, matyt, karališkoje šeimoje netrūko, Denys pasiryžo sujungti Libavijaus juokelio ir Harvey teorijos galus. Tiksliai nežinome, kas vyko toliau, žinome tik, kad buvo išrastas būdas rudeninei depresijai gydyti ir kad kažkas nunuodijo savo vyrą arseniku, o Prancūzijai teko keisti įstatymus.

Tuo pačiu metu prie Ligūrijos jūros krantų Livorno uosto žvejai pagavo baltąjį ryklį. Ko gero išgąsdinti didžiulių dantų, jie nupjovė jam galvą ir pristatė kunigaikščiui Ferdinandui II Medičiui kaip savo šaunumo įrodymą. Ferdinandas nesugalvojo nieko geriau, kaip tik atiduoti ryklio galvą anatomui Nicolasui Steno. Steno daug mąstė apie ryklio galvą ir dantis, kol galiausiai iškėlė esminį klausimą: „Kaip kieti dalykai atsiranda kituose kietuose dalykuose?“. Jo atsakymas glūdi to paties pavadinimo traktate, kuris palaipsniui tapo šiuolaikinio geologijos mokslo pagrindu.

Šie du mokslo ir filosofijos istorijos etiudai iš 1667 metų, kurių herojai Jean-Baptiste Denys ir Nicolas Steno taps pretekstu teoriniam pjūviui gilinantis į biologinės rūšies sampratą, rūšių maišymąsi, mikroskopo reikšmę gyvybės ir mirties supratimui, o taip pat – į besikeičiantį Žemės veidą ir dantų bei inkstų akmenų kilmę.

Paskaitą skaitys Laurynas Adomaitis, kuris šiuo metu dirba Scuola Normale Superiore universitete Pizoje. Adomaitis tyrinėja ankstyvų naujųjų laikų mokslo ir filosofijos istoriją, daugiausiai dėmesio skirdamas Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo darbams.

Taip pat primename, kad rytoj, rugsėjo 21 d., 18 val. ŠMC Didžiojoje salėje vyks nemokama ekskursija su kuratore Monika Lipšic menininkų kolektyvo „Slavs and Tatars“ parodoje „Iš lūpų į lūpas“.

Plačiau apie parodą: http://cac.lt/lt/exhibitions/current/8620

Kitos ekskursijos parodoje „Iš lūpų į lūpas“ su kuratore:
Rugsėjo 30 d., šeštadienį, 15 val.
Spalio 4 d., trečiadienį, 18 val.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *