Laisvajame Universitete – Redas Diržys: Kurkime ne meną, o gyvenimą! Stewart Home knygos „Kultūros antpuolis: utopinės srovės nuo letrizmo iki „Klasių kovos“ pristatymas

2009 m. rugsėjo 3 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Šį penktadienį, rugsėjo 4 d.18.00 val. į Vilnių iš Alytaus atvyksta Redas Diržys – menininkas ir aktyvistas, politinių sanklodų kritikas, straipsnių ir manifestų, konstatuojančių hierarchinės visuomenės ydas, autorius. Jis perskaitys trumpą pranešimą „Kurkime ne meną, o gyvenimą!“ ir pristatys jo paties verstą Stewarto Home’o knygą „Kultūros antpuolis: utopinės srovės nuo letrizmo iki „Klasių kovos“. LUNI užsiėmimas vyks Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus salėje, Vilniaus g. 41, Vilniuje.

Prieš porą savaičių Lietuvoje lankėsi Stewartas Home’as (g. 1962) – menininkas ir kontramenininkas, filmų kūrėjas ir rašytojas, subkultūros pamfletistas ir neoficialiojo meno istorikas, aktyvistas ir kontraversinė asmenybė. Lietuvoje jis aktyviai įsijungė į Alytaus meno streiko bienalės veiksmus. Svarbu paminėti, kad kaip tik jam yra priskiriama meno streiko idėja: jis atrado ir aktualizavo pirmąjį meno streiko idėjos paminėjimą (Alain Jouffroy, 1968 m.) ir pirmąjį meno streiko pasireiškimą praktikoje (Gustav Metzger, 1977-1980). Be to, 1990-1993 m. jis pats inicijavo ir įvykdė analogišką meno streiko akciją. Alytaus meno streiką S. Home‘as laiko logiška ir savalaike šios idėjos tąsa, skirtingai nei visą eilę „meno streikų“, vykusių 2000-2005 m. visame pasaulyje, kurie didžiąja dalimi buvo fragmentiškos neoistų meno streiko kopijos arba konceptualūs meniniai gestai. Stewarto Home’o knygos „Kultūros antpuolis: utopinės srovės nuo letrizmo iki „Klasių kovos“ išleidimo ir Alytaus meno streiko sutapimas – tai dviguba dovana žmonėms, palaikantiems kontrkultūrinį vyksmą Lietuvoje.

Šios knygos leidybos ir propagavimo Lietuvoje istorija yra susijusi ir su skandalingąja pirmąja LUNI paskaita, kurioje lektoriui Redui Diržiui net nepavyko priartėti prie pagrindinių tezių, kuriomis jis norėjo išsakyti labai kritinę poziciją vadinamojo „radikalaus meno“ atžvilgiu. Kaip tik tuo metu atsirado papildomas veikėjas, kurio nuomone (jis ją pirmąkart viešai išsakė teisme) radikalų meną reikia daryti, o ne apie jį kalbėti. Po metų vėl sugrįžtantis lektorius nebeketina plėstis šnekėdamas šia tema (tam yra knyga – puiki savišvietos priemonė). Jis pateiks principinius tokių reiškinių vertinimus, juolab kad beveik tuo pat metu Londone S. Home‘as savo paskaitos metu taip pat išgyveno vos ne analogiškai „šūdiną“ įvykį. Taigi, gerbiamieji, jei nuspręsite atvykti į paskaitą, saugokitės į menininkus panašių veikėjų su dažų kibirėliais rankose – jie gali būti piktavališki ir jūsų atžvilgiu, o kibirėlyje gali būti ir ne dažai…

„Kultūros antpuolis“ – pirmoji Stewarto Home‘o knyga, kurią jis parašė būdamas 25 metų. Tai andergraundinio meno istorija, kurioje iš asmeninės perspektyvos dėstomos pagrindinės šiuolaikinių radikaliųjų meninių ir politinių judėjimų idėjos, jų ištakos ir raida. Ši knyga pateikė iki tol dar nenagrinėtą ir absoliučiai kontrkultūrinį požiūrį į dada ir siurrealistų tradicijomis grįstą radikaliąją neoficialiąją kultūrą, jos propaguotojų politines pažiūras ir ambicijas. Tiesa, vėliau atsirado daugybė tekstų, apžvalgų, recenzijų ir kitokių rašliavų apie faktiškai visus S. Home‘o paminėtus judėjimus ir pavienius aktyvistus siekiant bet kuria kaina juos rekuperuoti į „rimtosios kultūros“ diskursą. Glumina, kad jauno autoriaus surinkta medžiaga pateikė unikalų ir gerai argumentuotą požiūrį į šio pobūdžio reiškinius – knyga išlieka vis tokia pat aktuali, kaip ir tada, kai buvo parašyta. Pasak S. Home‘o šios knygos publikavimai Lenkijoje, o ypatingai Brazilijoje paskatino kontrkultūrinių judėjimų suaktyvėjimą. Nuoširdžiai to tikimės ir Lietuvoje. O ko iš to tikisi pats S. Home‘as? Paskaitykite: „Kultūros antpuolis“ nėra knyga, kurią reiktų pasyviai kontempliuoti. Ne, ji skirta naudojimui, jos turinys gali būti permontuotas ir naujai surikiuotas visiškai kitokiomis formomis ir kombinacijomis. […] Kultūrinės ir politinės problemos niekada nebūna išspręstos vienąkart visiems laikams – revoliucinis procesas turi vykti nuolat. Šios knygos tikslas – apžvelgti praeityje įvykusius kapitalistinės kultūros antpuolius ir surasti galimybę pratęsti šį procesą.“

Daugiau informacijos: www.luni.lt

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *