Laidoje „Kultmisijos“ – apie kultūros įtaką žmogaus sveikatai

2018 m. vasario 8 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Kai kalbame apie kultūrą, dažnam ji pirmiausia asocijuojasi tiesiog su maloniu laisvalaikio praleidimu. Tačiau išties jos įtaka žmogui kur kas didesnė: įvairių sričių ekspertai pasakoja, kad kultūros įtaka yra itin svarbi žmogaus sveikatai, o kai jos trūksta, ar mus supa prasta kultūra, žmogaus organizmas netrunka tai parodyti. Apie tai šį sekmadienį pasakos naujausia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.

Nors šiais laikais apie fizinę ir dvasinę sveikatą dažnai kalbama kaip apie atskirus dalykus, visgi, netrūksta įrodymų apie tamprų jų tarpusavio ryšį. „Negatyvus nusiteikimas, tokios emocijos kaip pyktis, pavydas, kerštas ir panašūs dalykai, veikia ne tik per ilgą laiką. Darant imunologinius tyrimus vos per kelias minutes galima pamatyti, kaip pakinta kraujo kūneliai, jei žmogus supyksta ar išsigąsta. Sukėlus žmogui neigiamas emocijas už kelių minučių kraujyje atsiranda pakitimai, rodantys, kad jie kenkia žmogui. Jei žmogus su savimi tokias neigiamas emocijas nešioja ilgą laiką, sunku tikėtis, kad jis bus sveikas“, – svarsto akademikas, prof. Jurgis Brėdikis.

Tam, kad žmogus patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų, susitvarkytų su patiriamu stresu ir savo mintimis, menas gali būti nepakeičiamas pagalbininkas. „Net mažas vaikas žino, kad dantis reikia valytis kasdien, nes tai svarbu mūsų burnos higienai, mūsų sveikatai. Bet mes nekalbame, kad žmogui kartą per savaitę reikia paklausyti muzikos, paskaityti poezijos – tam, kad mes būtume sveikesni, tai iš tiesų labai svarbu“, – sako projekto „Menas žmogaus gerovei“ vadovė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKKI) direktorė Roma Survilienė.

O jei daugiau laiko skirtume prevencijai ir rūpesčiui savo visokeriopa – tiek dvasine, tiek emocine – sveikata, tikėtina, ir gydytojų slenksčius mintume kur kas rečiau. „Daugiau nei pusė pas šeimos gydytojus ateinančių žmonių skundų iš tiesų neturi fiziologinių paaiškinimų. Tai reiškia, kad šiuolaikinis žmogus labai kenčia nuo psichosomatinių problemų: mūsų psichologinės problemos, mūsų stresas daro įtaką mūsų kūnui ir tai pasireiškia per skausmą ir įvairias ligas“, – teigia choreografė, šokio-judesio terapeutė Kamilė Pundziūtė.

Menininkai, socialiniai aktyvistai Algirdas ir Remigijus Gataveckai pastebi, kad per kultūrą ir aplinkos faktorius žmonės net gali veikti vieni kitų sveikatą. „Jei žmogus elgiasi netinkamai, turi psichologinių problemų, jo elgesys faktiškai kaip užkratas gali užkrėsti kitus ta neigiama praktika. Taip pat ir priešingai, būna žmonių, kurie veikia lyg gerasis virusas“, – kalba jie.

Laidoje taip pat ieškota atsakymų, kaip žmones veikia meno terapija, kaip šiuolaikiniai mokslininkai matuoja aurą ir jos pokyčius, kaip žmogaus sveikatą veikia kultūroje atsirandančios naujos, anksčiau fantazijomis laikytos technologijos.

Savo mintimis „Kultmisijose“ taip pat dalinosi   neurobiologas, biofizikas prof. Osvaldas Rukšėnas, psichologė, psichiatrė prof. Gražina Gudaitė, allergomedica.lt vadovas Gintautas Gylys, menotyros ir semiotikos mokslų daktarė Gintautė Žemaitytė, tekstilės terapeutas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre Mantas Televičius, jogas, gongų meistras Vyrenijus Andrijauskas, techninių mokslų daktaras, auros fotografas Artūras Dabkevičius.

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – sekmadienį, vasario 11 d. 12 val., per LRT „Kultūra“ kanalą.

Projektą finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Daugiau naujienų Facebook.com paskyroje: https://www.facebook.com/kultmisijos/

Kultmisijų įrašus galite rasti LRT mediatekoje arba youtube kanale: https://www.youtube.com/channel/UCkW6F1e7GwxoZL14-e3F6cQ

Iliustracijoje: Snieguolė Dikčiūtė, „Homonautika“ (Video Gintaras Šeputis), iš projekto „Skambantys kūnai“, 2015

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *