Kristinos Mažeikaitės paroda „Degančios saulės namai“ Pamėnkalnio galerijoje

2018 m. gegužės 17 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Gegužės 23 d., trečiadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojos Kristinos Mažeikaitės kūrybos paroda „Degančios saulės namai“. Paroda vyks iki birželio 19 d., jos lankymas – nemokamas.

Parodos pavadinimas „Degančios saulės namai“ – daugiaprasmis ir kontroversiškas. Saulė – dangaus kūnas. Tuo tarpu parodoje pristatomi peizažai, kuriuose dominuoja žemės kategorija. Čia saulė įkūnijama žemėje. Ir žemė tampa jos namais. Žemė, kuri tarsi pripildyta saulės šilumos. Kita vertus, visoje autorės kūryboje šviesos kategorija atsikartoja, ir, galima sakyti, yra esminė – tai visa kuriantis ir transformuojantis veiksnys (ankstesnių ciklų paveikslai: „Naktis irgi šviesa“, „Geltonas vakaras / Waiting for the Sun“ ir kt.). Todėl parodos pavadinimas gali būti traktuojamas ir kaip tapytojos motto. Šviesa svarbi ne tik kaip tapytojo siekinys – nutapyti šviesą, bet ir teikia nuorodą į vertybinį matą – kūrėjas per savo kūrybą tampa „tos saulės namais“.

Parodoje pristatoma paskutinių metų kūryba, kurioje fiksuojamos peizažo variacijos: nuo autorės ankstesniuose cikluose vyravusių kameriškesnių sodo motyvų pereinama prie „tolių tapymo“, redukuojant struktūras iki žemės ir dangaus santykio. Tačiau autorei nepakankamas tik žemės ir dangaus spalvinio santykio užfiksavimas. Peizažo motyvas – tik priemonė žengti giliau. Per pasirinktą peizažo motyvą siekiama atskleisti skirtingas tapytojos būsenas, asmenines patirtis, individualų požiūrį į supančią aplinką, santykį su pasauliu. Artimas prancūzų filosofo G. Deleuze pastebėjimas, kad P. Cezanne tapo peizažo šilumą ar V. van Gogh – grūdo augimo jėgą. Tad esmine paveikslų ašimi tampa peizažo kuriamos taktilinės patirtys. Paveikslas-peizažas traukia, apgaubia, primena, leidžia patirti. Papildomos nuorodos fiksuojamos bei asociacijos kuriamos per paveikslų pavadinimus: „Degančios saulės namai“, „Ten mes susitiksim“, „Tapytojas – tai žemė“.

Per paprastą, redukuotą motyvą žiūrovai kviečiami susitikti su didelio užmojo tapyba, su požiūriu, kai tikima žmogaus kūrybinėmis galimybėmis ir galiomis. Peizažas čia ne pertapomas pagal motyvą. Peizažas čia kuriamas.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Parodos laikas: 2018 05 23 – 06 19.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *