Kristinos Inčiūraitės paroda „Kompostas“ Šiaulių dailės galerijoje

Iki birželio 3 d. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) veikia Kristinos Inčiūraitės paroda „Kompostas“.

Kristina Inčiūraitė savo šiuolaikinio meno projektuose kalba apie „dykumėjimo“ reiškinį, kuris, anot menininkės, pasireiškia „nuskurdintose“ vietose, visuomet atvirose transformacijai – „nuo pat kūrybos pradžios kreipiau dėmesį į apleistas ištuštėjusias vietas, kurios ženklina tam tikrą liminalumo būseną – kažkas jau įvyko, bet nauja dar neįsisteigė. Tai eksperimentavimo zona“.

Tęsdama 2016 m. personalinės parodos temą „Dykumėjimas“, Kristina Inčiūraitė plečia probleminį dykumėjimo reiškinio lauką pasiūlydama šiuo metu filosofės Donnos Haraway aktyviai artikuliuojamą „kompostavimo“ proceso svarbą. Tai galimybė „nualintai žemei“ atsinaujinti. Biologiškai skaidžios atliekos, dedamos plonais sluoksniais, palengva pūva ir dėl šių natūraliai vykstančių irimo procesų susidaro kompostinė žemė. Šiuo atveju irimas tampa naujo gyvenimo prielaida, o kompostavimas filosofei tampa puikiu pavyzdžiu apibrėžti nuolatinį vyksmą (ongoingness), kuris pratęsia aktualias tapsmo teorijas filosofiniame diskurse. Jai aktualios kolektyviai kuriamos, ribų neturinčios sistemos (sympoiesis), esančios kaip priešprieša save reprodukuojančioms sistemoms (autopoiesis). Atsižvelgdama į didžiules ekosistemos problemas, kilusias dėl žmogaus veiklos, Donna Haraway kritikuoja posthumanizmą, prie kurio koncepcijos plėtojimo pati nemažai prisidėjo, ir kviečia „kompostuoti“ – dalyvauti kolektyviniame atsinaujinimą skatinančiame vyksme.

Kristina Inčiūraitė savo personalinėje parodoje pristato kūrinius, kuriuose vienaip ar kitaip išreiškiamas „dykumėjimo“ procesas ir jo sprendimo būdai. Pagrindinis parodos akcentas – „Varošos gyventojai“ – nauja instaliacija, į kurią įtraukti ir ankstesni menininkės kūriniai. Kompostuodama praeities ir dabarties, Lietuvos ir Kipro kontekstų sluoksnius, menininkė atranda svarbiausius projekto veikėjus – vėžlius, apsigyvenusius pajūryje, Famagustos miesto Varošos rajone – turkų okupuotoje ir izoliuotoje Kipro pajūrio teritorijoje nuo 1974 metų.

Į netoliese žvejojančiųjų tinklus dažnai įsipainioja jūriniai vėžliai, jų gana daug šioje teritorijoje. Tačiau niekas nežino, kiek erozijos veikiamoje miesto-vaiduoklio aplinkoje jų gyvena. Kristinos Inčiūraitės projekte šie vėžliai įgauna daugybę pavidalų. Jų kiautų raštai – tai tarsi įvairių kombinacijų vėžlių ekosistemos brėžiniai, sukurti jaunųjų Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos auklėtinių: Lukrecijos Balbierytės, Karolinos Bartoševič, Anastasijos Diukovos, Lados Moskalenko, Julijos Skobelevos ir Gabijos Sperskaitės.

Gegužės 11 dieną, parodos atidarymo metu, vyko muzikinis performansas „Fragmentas kaip priežodis“, kuriame dalyvavo berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ nariai (Šiauliai).

Ši paroda ir performansas pristatomi medijų meno festivalio ENTER’15 metu.

Kristina Inčiūraitė gyvena ir dirba Vilniuje. Tai viena produktyviausių šiuolaikinio meno kūrėjų, kasmet pristatanti po kelis naujus projektus, į kuriuos dažnai bendradarbiauti kviečia moksleivius bei akademinį jaunimą. Jos kūryba buvo pristatyta meno institucijose, tokiose kaip Ukrainos Nacionalinis meno muziejus Kijeve, „Oi Futuro“ kultūros centras Rio de Žaneire, Kalmaro meno muziejus Švedijoje, Šiuolaikinio meno centras „Laznia“ Gdanske, „ar/ge kunst Galerie Museum“ Bolcane, KUMU meno muziejus Taline, „Muzeum Sztuki“ Lodzėje, „Mucsarnok“ Budapešte, „NGBK“ Berlyne, „Casino Luxembourg – Forum d’art contemporain“ Liuksemburge, Pori meno muziejus Suomijoje, „Fondazione Sandretto Re Rebaudengo“ Turine, Nacionalinė dailės galerija bei Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir kitose. Ji dalyvavo menininkų rezidencijose Austrijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Rumunijoje, Švedijoje bei Kinijoje.

Kristina Inčiūraitė, eksperimentinio filmo „Gyventojai” kadras, 2017

Kristina Inčiūraitė, eksperimentinio filmo „Gyventojai” kadras, 2017