KMMF kolekcijos paroda „Modernizmo parafrazės“ Kaune

2018 m. balandžio 11 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Nuo balandžio 20 d. Kaune, pop up galerijoje, Vytauto pr. 71, veiks paroda „Lietuviškojo modernizmo parafrazės“, kuruojama dr. Kristinos Budrytės Genevičės.

Kauno modernaus meno fondas (KMMF) sukaupęs didžiulį tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių rinkinį. Šiai parodai atrinkti dešimt žymių autorių iš kolekcijos didžiausios – tapybos – dalies. Tai – Henriko Čerapo, Eugenijaus Varkulevičiaus–Varkalio, Ričardo Nemeikšio, Alfonso Vilpišausko, Raimundo Gailiūno, Arūno Vaitkūno, Antano Martinaičio, Vytauto Povilaičio, Laimos Drazdauskaitės ir Algio Skačkausko kūriniai. Dešimt skirtingų tapytojų vizualiai pristato kolekcijos branduolį, kurį apžvelgus istoriniu ir meniniu aspektais, galime kažkiek nusakyti ir XX amžiaus tapybos būklę.

Kaune tarpukariu subrandinta mokykla tapo XX amžiaus Lietuvos modernistinės dailės pagrindu, dar ir dabar nuo šios mokyklos legendų bandoma išsivaduoti arba pasiduoti jų tolimesnėms bangoms. Todėl modernizmas niekur nedingęs, gyvuoja, gal tik kitais vardais. Neretai ekspresionistinę, simbolistinę, abstrahuotą ar panašią tapybą priskiriame istorinės Kauno meno mokyklos ištakoms ir dialogams su ja. XX a. tapytojai visada turėjo aiškių ar slaptų sąsajų su tokiu modernizmu, jų kūryba lyg artimi ar tolimi limbai, apimantys įvairius kontekstus. Todėl tokius skirtingus, istoriją menančius kūrinius galima sujungti nebent modernizmo parafrazėmis.

Dar XX a. šeštame dešimtmetyje sužibėjo V. Povilaičio (1927–2009) urbanistiniai peizažai, čia buvo nutapytos pirmosios jo abstrakcijos, po V. Povilaičio pasirodė ir kitos kartos tapytojai, t.y. po Vilniaus studijų atvykę į Kauną: A. Martinaitis (1939–1986), L. Drazdauskaitė (g. 1947) – kiekvienas jų sukūrė savo aplinkos tapybiškus bruožus, kuriais žavimės ir šiandien.

Lygiagrečiai Kaune jau formavosi ir A. Vilpišausko (1945–2015) tapyba. Jo buvę mokiniai, vėliau Vilniuje studijuojantys tapybą su kitais bendraminčiais įkūrė grupę „Angis“. Vėliau, XX a. 9 dešimtmetyje, bendraamžiai, baigę akademijoje tapybą: A. Vaitkūnas (1956–2005), E. Varkulevičius–Varkalis (g. 1955), Algis Skačkauskas (1955–2009) – kūrė savo individualios tapybos kelius, be kurių šiandien nebūtų tokios lietuviškos dailės įvairovės. Atgimimo laikais dauguma jų jau būrėsi į menininkų grupes, kurios garsiau ar tiksliau tuo metu išreiškė tapybines naujoves, nuostatas, leido pasijusti „meno įvykių sūkuryje“. A. Skačkauskas priklausė grupei „24“, o be A. Vilpišausko ir A. Vaitkūno, grupės „Angis“ nariais buvo ir parodoje pristatomi Henrikas Čerapas (g. 1952), Ričardas Nemeikšis (g. 1959), Raimundas Gailiūnas (g. 1956).

Ši paroda – pirma ir viena iš daugelio galimų iš kolekcijos sudėstytų mozaikų, kuri pristatoma viešai. Bendresnį vaizdą susidaryti arba, priešingai, atskirai panagrinėti kiekvieną autorių bus galima KMMF kolekcijos internetinėje svetainėje, kuri pradės veikti atidarius šią pirmąją rinktinę KMMF parodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *